Apklausa: trečdalis pandemijos metu negalėjo dirbti dėl streso, tačiau darbdaviams nurodė kitas priežastis

Vilnius

Stocksnap.io nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

139194

Net ir bijantys krizės darbuotojai atsisako kompromituoti savo vertybes

Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jie šį laikotarpį vertina kaip galimybę “pradėti viską iš naujo ir imtis veiksmų”, atskleidžia „Deloitte“ apklausa*. Apklausos metu beveik 30% Z kartos atstovų ir beveik ketvirtadalis jaunesnių tūkstantmečio kartos atstovų (25–30 metų) teigė, kad jie arba prarado darbą, arba turėjo imti neapmokamų atostogų. Tik trečdalis tūkstantmečio kartos ir 38% Z kartos atstovų teigė, kad jų užimtumas ir pajamų padėtis nebuvo paveikti. Tačiau yra ir teigiamų krizės padarinių:

Didelis streso lygis mažėja

Prieš pandemiją 52% Z kartos ir 50% tūkstantmečios kartos atstovų šalyse, kurios buvo tiriamos du kartus - prieš pandemiją ir jos metu, teigė, kad visą ar didžiąją laiko dalį patiria stresą. Kaip pagrindinius streso šaltinius respondentai nurodė šeimos gerovę, ilgalaikius finansus planus ir darbo perspektyvas. Įdomu tai, kad pandemijos metu atlikto tyrimo metu abiejų kartų streso lygis nukrito aštuoniais punktais, tai rodo, kad galbūt sulėtėjus gyvenimui sumažėjo ir stresas.

Jaunoms kartoms stresas ir psichinė sveikata tebėra kritinės problemos ir šios problemos pasireiškia darbo aplinkoje. Maždaug trečdalis tūkstantmečio ir Z kartos atstovų pandemijos metu negalėjo dirbti dėl streso, nors maždaug pusė jų darbdaviams teigė, kad tai įvyko dėl kitokios priežasties.

„Lankstūs darbo susitarimai, kurie buvo įgyvendinti dėl pandemijos, gali būti “sprendimas ateičiai”. Beveik septyni iš dešimties tūkstantmečio kartos atstovų teigė, kad galimybė ateityje dirbti iš namų sumažins stresą, be to, darbas iš namų suteikia galimybę sutaupyti darbuotojo ir darbdavio išlaidas. Taip pat žinome, kad „Deloitte Lietuva“ darbuotojai ateityje nori pasinaudoti nuotolinio darbo galimybėmis, ir aš tikiu, kad tai bus svarbus pokytis daugeliui Lietuvos įmonių,” – sako vadovaujanti “Deloitte Lietuva” partnerė Kristine Jarve.

Finansiniai rūpesčiai sukelia didžiąją dalį streso tūkstantmečio karto atstovams, iš kurių daugelis karjerą pradėjo po krizės - maždaug 2008 m. Pirminės apklausos metu pusė tūkstantmečio kartos atstovų (50 proc.) manė, kad jų finansinė padėtis kitais metais pablogės arba liks nepakitusi, bet tikrai nepagerės (42 proc.). Analizuodami šalių, įtrauktų į tyrimą, rezultatus, 61% tūkstantmečio kartos respondentų nurodė jaučiantys optimizmo trūkumą pandemijos metu - septynių procentinių punktų pokytis nuo pirminės apklausos. Vis dėlto yra tam tikro trumpalaikio optimizmo, nes daugiau nei pusė tūkstantmečio kartos ir beveik pusė Z kartos atstovų sako, kad turi maždaug trijų mėnesių pajamų santaupas, o tai gali jiems padėti prasidėjus krizei.

Aplinkosauga tebėra didžiausias rūpestis

Jaunesnės kartos socialines problemas laiko “asmeniniu pašaukimu”. Apklausoje respondentai nurodė, kad jie dažnai imasi „socialiai sąmoningų“ veiksmų, kurie būtų naudingi planetai ir visuomenei. COVID-19 krizė galėjo sustiprinti šiuos polinkius, nes beveik trys ketvirtadaliai teigė, kad pandemijos metu prijaučia kitų poreikiams ir planuoja imtis veiksmų, kad padarytų teigiamą poveikį savo bendruomenėms.

Abiejų kartų dėmesys teigiamo poveikio darymui atsispindi ir jų pirkimo įpročiuose. Apie 60 proc. teigė planuojantys pirkti daugiau produktų ir paslaugų iš didelių įmonių, kurios pandemijos metu pasirūpino savo darbuotojais ir buvo visuomeniškos. Maždaug trys ketvirtadaliai papildomai stengsis pirkti produktus ir paslaugas iš mažesnių, vietinių įmonių.

Klimato pokyčiai tapo svarbia problema tiek prieš COVID-19 krizę, tiek per ją. Prieš pandemiją pusė respondentų teigė, kad mano, jog jau yra per vėlu atitaisyti klimato pokyčių padarytą žalą, ir tik 40 proc. išreiškė optimizmą, kad planuojamos pastangos apsaugoti aplinką bus sėkmingos. Tačiau po keturių mėnesių tūkstantmečio kartos atstovų dalis, manančių, kad jau pasiekėme negrįžtamą tašką, sumažėjo aštuoniais punktais. Tai leidžia manyti, kad pandemijos metu sumažėjusio aktyvumo poveikis aplinkai suteikė vilties, kad dar yra laiko pakeisti situaciją.

Didžioji dauguma (80 proc.) taip pat mano, kad vyriausybės ir įmonės turi įdėti daugiau pastangų, kad apsaugotų aplinką, dauguma taip pat yra susirūpinę, kad dėl pandemijos ekonominio poveikio tai gali būti mažesnis prioritetas.

„Abi kartos nori būti geresnės ateities dalimi ir tikisi, kad pasaulis pasikeis į gerąją pusę po COVID-19 - pandemija teigiamai pakeis visuomenę ir atneš pokyčių. Mes tai matome ir mūsų Baltijos šalių biuruose - mūsų komandos yra labiau įsitraukusios į socialinę veiklą, bei kovoja už įvairovę ir įtrauktį “, - komentuoja K.Jarve.

Darbuotojų lojalumas didėja

Nors požiūris į verslą ir toliau blogėja, abiejų kartų atstovai aktyviai rems įmones, darančias teigiamą poveikį visuomenei. Apklausos rezultatai rodo, kad įmonės turi aktyvau parodyti minėtus poveikius.

“Lojalumas darbui didėja, kai verslas atsižvelgia į darbuotojų poreikius - nuo įvairovės ir įtraukties iki tvarumo bei perkvalifikavimo - žmonės tiki įmonėmis, kurių strategija turi tikslų. Tai yra įmonės, kurios vadovaus ateityje “, - sako K.Jarve.

Tačiau nėra aišku ar darbdaviai pagaliau pradeda tenkinti darbuotojų poreikius, ar tūkstantmečio karta pajuto poreikį rasti stabilumą dar prieš pandemiją. Pirmą kartą nuo tada, kai “Deloitte” uždavė klausimą prieš ketverius metus, daugiau tūkstantmečio kartos atstovų teigė, kad nori likti su savo darbdaviais penkerius ar daugiau metų, nei išeiti per dvejus metus. Tie, kurie planuoja keisti darbovietę per dvejus ar mažiau metų, sumažėjo nuo 49 proc. iki 31 proc., o tie, kurie mieliau pasiliktų ilgesniam laikui, padidėjo nuo 28 proc. iki 35 proc.

Respondentai taip pat labai jautriai reagavo į tai, kaip darbdaviai elgėsi per COVID-19 krizę - du trečdaliai teigė, kad yra patenkinti darbdavių veiksmais. Maždaug 60% mano, kad šie veiksmai privertė juos norėti likti pas darbdavius ​​ilgą laiką.

* 2020 m. ataskaitą sudaro dvi dalys. Pirminė apklausa - 18 426 tūkstantmečio ir Z kartos atstovų iš 43 šalių, kuri buvo atlikta nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Antroji apklausa apklausė 9 102 asmenis iš 13 šalių nuo balandžio iki gegužės mėn. 2020 m., (įpusėjus pasaulinei pandemijai). Daugelis pirmojo tyrimo klausimų buvo pakartoti, kad būtų galima įvertinti pandemijos poveikį nuomonėms.

Tūkstantmečio kartos atstovai įtraukti į tyrimą, gimė nuo 1983 m. sausio mėn. iki 1994 m. gruodžio mėn. Z kartos respondentai gimė nuo 1995 m. sausio mėn. iki 2002 m. gruodžio mėn. Bendras skaičius - 27 500 - tai didžiausias tūkstantmečio ir Z kartos tyrimas, atliktas per devynerius metus. Rezultatus paskelbė “Deloitte Global”.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt