Apklausa: šalies ūkininkai ruošiasi visoms galimoms rizikoms

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

161757

Šalies ūkininkai, dar prieš kelerius metus daugiausia draudęsi nuo iššalimo ir liūties rizikos, šių metų derliaus sezonui jau ruošiasi visų rūšių rizikoms žemės ūkyje. Pasėlių savidraudos fondo apklausti 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas.

Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius 3 metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį.

Ūkininkai nusiteikę visų rūšių rizikoms žemės ūkyje

„Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebį, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Kitos daugelio išvardintos rizikos, nuo kurių jie šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, – sako apklausą atlikusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Apklausoje dalyvavę ūkininkai iš visų šalies regionų pabrėžė, kad turi būti pasiruošę viskam: „visos rizikos aktualios, nes neaišku, kas kada gali įvykti“, „temperatūrų ekstremumai, nežinai, ko laukti“, „pavojingos tampa dažnėjančios momentinės oro stichijos“, „liūtis, kruša, audra, sausra – visos gamtos išdaigos sukelia pavojų verslui“, - individualių interviu metu apklausoje sakė šalies žemdirbiai.

2020 metų rizikos

Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną, ūkininkai vardino, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas – dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus visiškai sunaikintas.

„Pirmą kartą patyrėme stipraus sniego spaudimo ir šalnos žalas žieminių rapsų laukuose“, „prieš pat derliaus nuėmimą ledėkai per kelias minutes iškūlė rapsų laukus, vietomis nuostoliai siekė 100 procentų“, – apklausoje teigė rapsų augintojai.

„Audra nušmirgeliavo ką tik sudygusius augalus, teko dar kartą atsėti“, „mus paveikė lokali liūtis – užplakė pasėtus pasėlius ir augalai negalėjo išdygti“, - sakė kitų rūšių augalų augintojai.

„Audra, kruša, išgulimas javuose“, „išgulimas ir truputis iššalimo“, „kruša rapsuose“, „didelis kritulių kiekis, net 80 mm, kai viską plovė“, „miežių pagulimas“, „pavojinga vasara dėl sausros ir krušos“, - trumpai į klausimą apie 2020 metais patirtus iššūkius atsakinėjo ūkininkai.

„Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“,– sako 14 metų Lietuvoje veikiančio pasėlių savidraudos fondo vadovas M. Rusteika.

Saugumas, ramybė, finansinis stabilumas

Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas.

Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.

Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalinosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „ūkio pajamų dydžio garantija“, „apsaugo nuo ūkio bankroto įvykus didelei žalai“, „pasėlių draudimas padeda tuo, kad, atsitikus žalai, vis tiek kažkiek gauni draudimo išmokos“, „patyręs nuostolių, gavau draudimo išmoką, visiškai padengusią patirtus nuostolius“ ir kt.

„Nesvajojam, kad atsiras nuostoliai, bet, o jeigu nuostoliai? Todėl draudžiame dėl garantuotų pajamų. Apsidraudžiam pasėlius ir ramiai miegam. Jei nutinka bėda, tai pasėlių draudimas pagelbėja“, - sakė vidutinio dydžio ūkio savininkas iš Kauno rajono.

„Turiu didelį ūkį, 1400 hektarų, esu įkūręs ŽŪB, ūkis yra verslas, ir žiūriu kaip į verslą – todėl pasėlius draudžiu“, - sakė Joniškio rajono ūkininkas. 

„Pradžioje galvojau „kokie dideli pinigai, juokinga, butą Kelmėje nusipirkčiau“, bet vieną kartą gamta iškrėtė išdaigą ir dabar net nekeliu klausimo dėl pasėlių draudimo“, - sakė su šeima 700 hektarų valdanti ūkininkė.

Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“.

„Ūkininkaujant rizika – didelė, o pasėlių draudimas nuostolius sumažina, padeda juos apsaugoti nuo nepalankių gamtos reiškinių, mąstant ilgalaikiai“, – sakė trečius metus ūkininkaujantis vyras iš Šakių rajono.

Jauniesiems ūkininkams taip pat itin svarbu taupyti laiką: „laikas – pinigai, o pasėlių draudimas reiškia mažiau rūpesčių“.

Susimąstyti priverčia nuostoliai

Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.

„Manau, kad pasėlių nedrausti negalima, nes juk žemės ūkio techniką draudžiu. Pasėlių draudimas prilygsta 3 kombainų draudimui, bet techniką dar gali apsaugoti, o nuo nepalankių meteorologinių reiškinių pasėlių neapsaugosi“, – komentavo Širvintų ūkininkas.

Keičiasi nuostatos

Daugiau kaip 5 metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

„Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą: anksčiau galvodavo, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, pastarieji metai ūkininkams rodo, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, – sako M. Rusteika.

Draudimo išmokų šuolis

Pasėlių savidraudos fondas kokybinėje apklausoje individualius interviu rengė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ dirba jau 196 metus, turi 10 filialų su daugiau kaip 100 tūkst. narių–ūkininkų 10-yje Europos Sąjungos šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt