Apklausa: pinigai nukeliavo į internetą, vartotojai – paskui juos

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: ELTA

263327

Dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina bankų paslaugų prieinamumą savo gyvenamojoje vietoje. 60 proc. šalies gyventojų sako, kad finansinius klausimus išsisprendžia nuotoliu arba gyvai atvykę į banko skyrius. Vis dėlto, kas penktas pasigenda ir daugiau fizinių priėmimo vietų, ir norėtų platesnio jose teikiamų paslaugų spektro, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Pranešime spaudai rašoma, kad apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad į internetą persikėlus daugeliui mokėjimų, atsiskaitymų, pervedimų ir kitų finansinių operacijų, auga klientų poreikis bankines paslaugas gauti neatsitraukiant nuo išmaniojo įrenginio ar telefono.

Dominuoja paslaugos nuotoliu

„Technologijos bei pačių bankų diegiamų procesų saugumas aptarnavimą internetu arba bet kuria kita jiems nuotolio forma pavertė įpročiu. Tokia galimybe visoje Lietuvoje naudojasi daugiausiai, arba 38 proc. gyventojų. Tai patogus būdas išspręsti rūpimus klausimus, nes niekur nereikia vykti, todėl nepatiriama papildomų kaštų, nereikia iš anksto rezervuotis specialisto, atitinkamai ir griežtai planuotis tam laiką. Tai ir savotiškas komplimentas finansų institucijoms, kad jos sugeba pasiūlyti klientams aktualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas“, – pranešime spaudai sako J. Ivaška.

Dar 22 proc. respondentų apklausoje pažymėjo, kad bankų paslaugų prieinamumą vertina teigiamai, nes jiems pakanka fizinių bankų skyrių ir tenkina juose teikiamos paslaugos. Pasak Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška, šis klasikinis bankų klientų aptarnavimo modelis vis dar yra paklausus. Nors koronaviruso pandemija privertė sparčiau keltis į skaitmeninį pasaulį, identifikavimui ar dokumentų pasirašymui reikalingu elektroniniu parašu naudojasi tik vos daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų.

„Matome poreikį ir prasmę išlaikyti platų klientų aptarnavimo skyrių tinklą, nes reikšminga vartotojų dalis vis dar renkasi atvykti ir su specialistais bendrauti gyvai. Tai klasikinis bankinių paslaugų teikimo metodas, kurį gyventojai vertina kaip svarbią finansinių paslaugų teikimo infrastruktūros bei patogumo dalį“, – pastebi J. Ivaška.

Kas į banką nori ateiti

Neigiamai bankininkystės paslaugų prieinamumą savo gyvenamojoje vietovėje Lietuvoje įvertino 22 proc. respondentų. Pastarieji tvirtino norintys ir tankesnio banko skyrių tinklo, ir kad skyriai teiktų daugiau finansinių paslaugų, teigiama pranešime spaudai.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, tai aktualiausia atokiau nuo didžiųjų šalies miestų gyvenantiems vartotojams. Daugiau bankų skyrių pasigenda 25 proc. kaimo vietovių gyventojų, taip pat 28 proc. mažesnių miestų ar rajonų centrų atstovų. Kita vertus, ne tokia ir maža dalis didmiesčių gyventojų norėtų banko skyriaus „prie namų“. Tarp pastarųjų neigiamai bankinių paslaugų teikimo vietų skaičių ar jose teikiamas paslaugas įvertino 18 proc. didmiesčių gyventojų.

Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad besinaudojančių internetu ar sutinkančių bendrauti telefonu, taip pat – per socialinių tinklų paskyras gyvenamoji vieta niekaip neriboja. Tuo tarpu tiems, kas moderniomis technologijomis naudojasi mažiau, svarbia vieta išspręsti bankinius klausimus lieka bankų skyriai.

„Nors tokių klientų daugiau atokesnėse vietovėse, tačiau ne tokia maža paklausa išlieka ir didžiuosiuose miestuose. Tai gali lemti įvairūs faktoriai bei aplinkybės, taip pat – skaitmeninio raštingumo lygis. Kaip bankų sektoriaus atstovai siekiame prisitaikyti prie situacijos ir neužmiršti nė vienos klientų grupės poreikių. Patys turime net 37 teritorinius padalinius Lietuvoje ir kiekvienas jų dirba visu pajėgumu, nepriklausomai nuo vietos“, – pranešime teigia J. Ivaška.

Tai, kad bankų paslaugos nėra aktualios, teigė 6 proc. apklaustųjų. Nežino arba apie bankų paslaugų prieinamumą nuomonės neturėjo 8 proc. apklausos dalyvių.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šiemet sausio 19-28 dienomis, joje dalyvavo 1015 gyventojų, kurių amžius buvo 18-75 metai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt