Apklausa: per metus valdantiesiems nepavyko padidinti pasitikėjimo Seimu

Lietuva

Seimo posėdis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

192068

 Pirmadienį sukanka metai, kai Lietuva išsirinko naująjį Seimą. Vis dėlto naujai sudarytai centro dešinės valdančiajai koalicijai nepavyko sugrąžinti prestižo Lietuvos parlamentui. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Seimas ir toliau išlieka gyventojams daugiausiai nepasitikėjimo keliančia institucija.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę  Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.). Kaip ir anksčiau, šalies gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki Lietuvos žiniasklaida (40 proc., 56 proc.) ir Vyriausybe (29 proc., 67 proc.). Visgi mažiausią visuomenės pasitikėjimą ir toliau išlaiko Seimas (19 proc., 78 proc.).

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 61 proc. iki 66 proc.), o kitų 5 institucijų vertinimai nepakito.

ELTA primena, kad prieš metus kadenciją baigęs Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą. 2020 metų spalio mėnesį Seimu pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 67 proc. respondentų.

T. Janeliūnas: Seimu nepasitikima, nes jis matomas kaip konfliktų židinys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu yra užkoduotas pačioje „institucijos prigimtyje“. Politologas atkreipia dėmesį, kad Seimas yra ta institucija, kurioje susiduria labai skirtingos politinės jėgos, o tai, pasak jo, labai palanki terpė konfliktams.

„Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus. Ir dažniausiai žiniasklaidos dėmesį Seime pritraukia konfliktai, susidūrimai, kažkokie radikalūs pasisakymai. Nes Seimo nariai, jausdami, kad jie gali pritraukti dėmesį tik kažkokiais savo radikaliais veiksmais, kartais tuo ir piktnaudžiauja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Todėl, pasak politologo, natūralu, kad Seimas visuomenei kelia nepasitikėjimą.

„Natūralu, kad neįmanoma pasitikėti konfliktų židiniu, o (...) kaip, pavyzdžiui, vyksta projektų svarstymai komitetuose ar dar kažkur, tai tas kasdieninis darbas yra neįdomus“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad panašios tendencijos dėl pasitikėjimo parlamentais yra pastebimos ir kitose šalyse.

„Galbūt Šiaurės šalyse bendras visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra didesnis, ten ir parlamentai turi didesnį pasitikėjimą. Bet daugelyje kitų šalių irgi tendencija yra tokia pati, nesvarbu, ar tai būtų JAV Kongresas, ar tai būtų Europos šalys ir parlamentai, ten, kur dažniausiai transliuojami konfliktai, tai visuomenė ir įsivaizduoja, kad tai yra labai konfliktiška aplinka, kad ten politikai tik riejasi, o ne dirba“, – sakė politologas.

Profesorius pabrėžia, kad dirbtinai padidinti pasitikėjimą Seimu neįmanoma. T. Janeliūno teigimu, vienintelė galimybė padidinti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu būtų, jeigu Seime susikurtų vaivorykštinė valdančioji koalicija ir dėl to susilpnėtų opozicijos darbas. Vis dėlto, pasak jo, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas.

„Gali atsirasti kažkokios sąlygos, kad susiformuotų kažkokia labai plati, vaivorykštinė dauguma ir ten jau iš principo išnyktų tokia opozicinė veikla. Bet čia tokie labai ekstremalūs atvejai. Vargu ar mes tokių turėsime“, – sakė T. Janeliūnas.

„O visa kita priklauso nuo asmenybių, ypatingai frakcijų lyderių, kiek jie produktyviai bando dirbti Seime net ir būdami opozicijoje, kiek jie bando pagarbiai ir mandagiai oponuoti valdžiai, o ne tik ieškoti kažkokių skandalų. Tai asmenybių poveikis irgi yra didelis. Bet manau, kad mūsų visuomenė jau yra netgi pripratusi prie tokio konfliktiškumo. Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie“, – pažymėjo jis.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt