Apklausa atskleidė, kokius ekologiškus produktus dažniausiai perka lietuviai

eco-bag-with-different-fruits-vegetables_169016-5438
Lietuva
Freepik.com nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Pranešimas žiniasklaidai

Ekologiškos prekės vis dažniau atsiduria ir pirkėjų krepšeliuose: gyventojų įpročių tyrimas rodo, kad ekologiškų produktų nuolat įsigyja kone 4 iš 5 lietuvių, dažniausiai jie perka ekologiškas daržoves ir gyvulinės kilmės prekes. Nepaisant to, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės teigimu, prekybininkams dar yra kur padirbėti – dalis pirkėjų tebėra įsitikinę, kad ekologiška produkcija yra brangesnė, be to, norėtų apie produktų tvarumą žinoti daugiau.

Kaip rodo nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ inicijuotas tyrimas, tik labai mažai daliai (5 proc.) gyventojų visiškai nesvarbu, ar maisto produktai ir kitos prekės yra ekologiški, o jų gamyba – tvari. Net 8 iš 10 gyventojų (79 proc.) atkreipia dėmesį, kad bent dalies jų įsigyjamų produktų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

„Matome augantį pirkėjų susidomėjimą ekologiškais produktais, todėl nuolat stengiamės užtikrinti jų pasiūlą. Jau dabar mūsų prekybos tinkle galima rasti daugiau nei 300 ekologiško produkto ženkliuku pažymėtų prekių, kurias tiekia tiek Lietuvos, tiek ir užsienio gamintojai“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Paklausiausi – ekologiški vaisiai ir daržovės

Pirkėjai dažniausiai parduotuvėse ieško ekologiškų sveikos mitybos produktų, rodo „Enefit“ tyrimo duomenys. 58 proc. apklaustų gyventojų dažniausiai renkasi ekologiškas daržoves, 46 proc. – ekologiškus pieno produktus ir kiaušinius, o dar 32 proc. – mėsą ir žuvį. Į pirkėjų krepšelius taip pat patenka ekologiški kruopos, miltai ir prieskoniai (21 proc.).

Tik maždaug vienas iš penkių gyventojų (19 proc.) iš parduotuvės išeina neįsigijęs jokio ekologiško produkto.

„Ekologiškas maistas tampa nemažos dalies lietuvių kasdienio pirkinių krepšelio dalimi. Šioje kategorijoje žmonės labai vertina kokybę, ekologišką auginimą ir tvarią gamybą. Lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, ir daugeliui valgyti sveiką bei ekologišką maistą nebėra mada. Pokyčius daugiausiai skatina augantis žmonių rūpestis savo ir savo vaikų sveikata“, – tyrimo duomenims antrina V. Budrienė.

Domisi ne tik kainomis, bet ir tvarumo informacija

„Enefit“ tyrimo metu paklausti, kokios priežastys paskatintų vartoti daugiau ekologiškų maisto produktų, 7 iš 10 pirkėjų (69 proc.) atsakė – jeigu šie būtų pigesni arba kainuotų tiek pat, kiek įprasti.

Tokių produktų pardavimus taip pat paskatintų ir išsamesnė informacija apie poveikį aplinkai. Maždaug pusė (51 proc.) apklaustųjų norėtų būti tikri, kad tokie produktai tikrai buvo auginami/gaminami tvariai (be chemikalų ir pan.). Dar trečdalis – jeigu tiksliai žinotų, kad juos vartojant prisidedama prie taršos mažinimo. Vienas iš keturių pirkėjų (24 proc.) norėtų didesnės Lietuvoje užaugintų ekologiškų produktų pasiūlos.

Pasak V. Budrienės, tokie pirkėjų lūkesčiai stebimi ir užsienio rinkose, o siekiant juos pateisinti pasitelkiamos įvairios priemonės. Pirkėjams pasakojama apie tvarios produkcijos naudą, patrauklias ekologiškos produkcijos kainas užtikrinti padeda ir privatūs prekės ženklai, pastaraisiais metais vis dažniau patraukiantys pirkėjų dėmesį.

„Pavyzdžiui, privataus prekės ženklo „Bio Billa“ produkcijai suteikti ES sertifikatai patvirtina, kad jie atitinka gamtai draugiško auginimo ir gamybos principus. Šio prekės ženklo asortimentą sudaro pienas, grūdiniai produktai, sausainiai, gėrimai, įvairiausios rūšies aliejai, daržovės ir vaisiai, kurie yra užauginti ekologiškai ūkininkaujant ir siūlomi palankia kaina“, – sako V. Budrienė.

Ji primena ir pirkėjams naudingą informaciją: Lietuvos užauginti ekologiški produktai žymimi kodu „LT-EKO-001“. Jei gaminys importuotas, jis žymimas tos šalies kodu, po kurio seka ekologiškumo trumpiniai EKO, ORG ar BIO ir trijų skaičių kombinacija.

Lietuvos gyventojų apklausą „Enefit“ iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų spalio 18-31 dienomis. Apklausa siekta pamatuoti Lietuvos „Žaliąjį indeksą“ bei geriau suprasti, kaip keičiasi lietuvių požiūris į ekologiją ir kokios priežastys paskatintų juos gyventi tvariau renkantis maisto produktus, transportą bei atsinaujinančią energetiką. Apklausoje dalyvavo tūkstantis 18-74 metų gyventojų iš visos Lietuvos.