Apie Trakų valstybinį statusą ir demagogus

Čia aš, Šimas Burbulis. Nepatingėjau ir priverčiau save paskaityti Trakų rajono savivaldybės tarybos nario Šarūno Ūso vietiniame laikraštyje neseniai parašytą straipsnį „Ar Trakai nenusipelnė išskirtinio miesto statuso“. Perskaitęs šias mintis iki galo prisiminiau vieną gerą žodį – demagogas. Tiesiog yra tokia politikų kategorija, kuri vietoje realių darbų mėgsta užsiimti savo asmens populiarinimu įvairias nepamatuotais lozungais. Kaip sakant, praėjo jau vieneri metai nuo savivaldos rinkimų, tarybos sprendimų projektų ne per daugiausiai pateikiau svarstyti savo iniciatyva, tai davai nors makaronų ant ausų rinkėjams prikabinėsiu.

Rašinėlių meistrai

Visą politiko straipsnį apie tai, kaip Trakams žūtbūt reikalingas koks nors statusas, galima suskirstyti į dvi dalis. Pirma dalis labiau panaši į aštuntoko rašinėlį „kaip aš praleidau vasarą pas močiute Trakuose“, nes ten ilgai rašoma apie Trakų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet nieko nepasakoma iš esmės. Antroje straipsnio dalyje politikas kaip koks trečios lygos futbolininkas bando pasispardyti ir įpiršti, kad Trakams reikia statuso, valstybės dėmesio! Ypač patiko šis sakinys: „manau, kad realiausias, nors taip pat sunkus ir tikriausiai ilgas darbas – suteikimas Trakams valstybinio, istorinio ar dar kažkokio specialaus miesto statuso“. Žodžiu, Trakams reikia ten šiokio, tokio, anokio, visokio, kažkokio statuso ir tada į Trakus pradės plaukti investicijos, o Vyriausybė tiesiog milijonus dotacijų duos Trakams. Vat, priima Seimas įstatymą ar nutarimą, kad Trakai yra kažkoks specialus miestas ir vsio – Trakai pavirsta auksiniu. Taip nebūna, bet apmaudžiausia, kad politikai visai nemato, kas darosi po jų nosimi. Juk Trakams tiesiog trūksta ūkiško valdininko. Ir dėl tokio rašinėlio negalima viską suversti ant straipsnio autoriaus. Tai yra viso rajono politikų mentaliteto problema. Todėl vietoje fantastinių pasakėlių prisiskaičius „Žiedų valdovo“ ir „Hario Poterio“, siūlau atkreipti dėmesį, kad ir į tokias paprastas, bet visai nekontroliuojamas sritis.

Pagalvės mokestis

Straipsnyje politikas rašo, kad ajajai kaip trūksta lėšų Trakų infrastruktūros plėtrai. Labai apmaudu, kad kas kartą su skirtinga politine jėga į tarybą prasmunkantis ponas Ūsas nežino, kad Trakų rajone yra įtvirtintas pagalvės mokestis. Tai mokestis, kurį moka kiekvienas turistas už kiekvieną nakvynę Trakų rajono viešbutyje, motelyje, svečių namuose. Terminas pagalvės mokestis yra naudojamas dėl trumpumo, bet oficialiai jis vadinasi „Vietinė rinkliava už naudojimąsi Trakų rajono savivaldybės teritorijos viešąja infrastruktūra“. Pagal nustatytą tvarką net gi yra sutarta, kad surinktas mokestis turi būti naudojamas infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, aplinkos tvarkymui, saugumo užtikrinimui ar net rinkodarai (informacijos, reklamos sklaidai apie rajoną). Aš pagalvės mokestį dar pavadinčiau „turisto solidarumo mokesčiu“, kai rajono svečiai už gautas paslaugas ir pamatytus gražius vaizdus tiesiog susimoka mokestį. Beveik visose „turistinėse“ savivaldybėse kaip Palanga, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai – pagalvės mokestis seniai sudaro vieną eurą už vieną nakvynę nuo turisto. Tuo tarpu Trakų rajone ir toliau galioja juokinga 0,60 euro centų kaina. Kone dvigubai mažesnė Druskininkų savivaldybė vien 2017 metais surinko 700 000 eurų. Nykštukinė Birštono savivaldybė gavo apie 250 000 eurų. O mūsų rajonas tais pačiais metais gavo lašą jūroje – nesurinko net 27 000 eurų. Bet kai apsidarai po visą rajoną, tai jame kiek daug yra viešbutukų, motelių, svečių namų, neskaičiuojant jau tuzinus kaimo sodybų prie ežerų ežerėlių.

Neūkiškumą neišgelbės ir valstybinis statusas

Leiskite man paklausti, kodėl toks rajonas, kuriame yra miestas Trakai, kuris turi kurortinės teritorijos statusą, surenka tiek mažai pagalvės mokesčio? Kažkaip teko man neseniai degustuoti tauriuosius gėrimus su vienu save „Trakų verslininku“ vadinančiu veikėju, kuris irgi rajone prilaiko apgyvendinimo paslaugų biznį. Mums besišnekučiuojant jis visada labai mėgsta girtis kaip profanas ir vaizduoti iš savęs didiką. Ir nusprendžiau ji nugesinti užduodamas klausimą: „o kiek per metus tu į mūsų savivaldybės biudžetą sumoki pagalvės mokesčio? „Trakų verslininkas“ pažiūrėjo į mane kreivai, o tada ištarė: „o kas čia per mokestis“? Jo atsakymas atvedė mane į protą, kad Trakų rajono savivaldybės administracija visai neefektyviai kontroliuoja šio mokesčio surinkimą, kuris galėtų būti rimta paskata gražinant rajoną tiesiogiai iš turistų ir miesto svečių surinktų rinkliavų. Ir tai yra viso rajono problema, kai labai didelis skaičius čia apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų paprasčiau nerenka arba „dėl akių“ renka, bet nesumoka to mokesčio į savivaldybės biudžetą. Ir viskas dėl to, kad rajono politikai neturi nė žalio supratimo, kaip įdiegti modernią ir efektyvią tokio mokesčio surinkimo kontrolės schemą. „Galvės“ mergos uždavė klausimą ir rajono politikui Kęstučiui Vilkauskui apie tai, kiek pagalvės mokesčio rajonas surinko per 2018 m. ir 2019 m. Bet politikas tik atšovė, kad nežino, jam reikia pasitikslinti. Kaip sakant trūksta žodžių, jau nekalbant apie savivaldybės administracijos atsiskaitymą visuomenei kur ir kokiems infrastruktūros projektams buvo panaudotas anksčiau surinktas pagalvės mokestis. Mūsų ausys yra užgulusios, o akys apdujusios nuo demagogijos ir postringavimų klausymo ir skaitymo.

Špygą Jums taukuotą

Mes jau turime Trakų istorinio nacionalinį parką, bet Trakų politikai neketina sustoti ir dabar postringauja apie dar vieną valstybinio, istorinio ar dar kažkokio statuso suteikimą Trakams. Gerai, Seimas tarkime suteikia miestui ar rajonui „ten kažkokį“ statusą, bet kas toliau? Tipo, Skvernelio ar naujai kokių nors konservatorių valdoma vyriausybė ims ir išrašys mūsų rajonui milijoninį čekį? Skvernelis greičiau Rudelienei špygą taukuotą parodys nei duos jai sudilusį skatiką. Kaip galima kažką duoti „paprašaikoms“, jeigu jie savo vidiniame kieme negali susitvarkyti. Kur garantijos, kad tie vyriausybės milijonai bus tinkamai įdarbinti grąžinant Trakus, bet nenusės valdininkų kišenėse? Mes juk matome, kaip rajono taryba lengva ranka balsuoja ir atiduoda mūsų suneštus mokesčius lojaliems darželių ar mokyklų direktoriams, kurie eina į pensiją, matome, kaip tie patys politikai gastroliuoja po užsienį, mokosi gerosios praktikos valdysenos pavyzdžių, bet nesugeba maksimaliai surinkti vietines įplaukas į biudžetą. Jau nekalbant apie įsisavintus eurus už plaukimo pamokėles „Trasalio varlinyke“. Pradžioje pagalvės mokestį pakelkite nuo 0,60 euro centų bent iki vieno euro, o tada išmokite jį rinkti ir administruoti, fantazuotojai! O kam kažką daryti, jeigu galima iš kitų paprašyti. Ar ne taip, veltėdžiai politikai? Paimkite pavyzdį iš to paties Jūsų nekenčiamo Trakų istorinio nacionalinio parko ir jį valdančios direkcijos su Gintaru Abaravičiumi priešakyje. Matote, kaip susitvarkė Užutrakio dvaro sodyba? Matote, kokie aukšto kultūros lygio koncertai ten vyksta? Aš manau, kad to negalima buvo padaryti be gero dvaro sodybos valdytojo. Bet vietoj to politikai – kolūkiečiai geriau parėkauja, kad direkcija dar ir apmokestino įėjimą į Užutrakio dvaro sodybą. Ir teisingai padarė, nes kažkas supranta, kad turistas už naudojimąsi vietine infrastruktūra turi susimokėti „solidarumo mokestį“. Bet ne svajokliams politikams tai suprasti.

Daugiau naujienų apie Trakų rajoną skaitykite čia: www.galve.lt