Apie sėkmes, nesėkmes ir emocijas

Paskutinį kovo mėnesio trečiadienį savivaldybės tarybos nariai, kaip laukiami pavasario pranašai, į posėdį rinkosi gyvai ir dažnas nedėvėjo kaukių. Posėdyje bene geriausią naujieną pranešė administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, pasidžiaugdamas, kad praėję metai buvo puikūs, o blogiausia, kad nepastatė vienos žaidimų aikštelės ir į raštus atsako pavėluotai bei emocingai. Tokio­mis priešpriešomis kalbėdami tarybos nariai posėdyje apsvarstė 21 tarybos sprendimo projektą, kurie po balsavimo jau liko gyventojams svarbiais sprendimais.

Ką veikia biurokratai?

Pirmu klausimu patvirtinta buvo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos veikla už 2021 metus. Per 100 administracijos darbuotojų gavo beveik 3 tūkst. raštų, patys parašė per 8 tūkstančius, direktorius pasirašė per tūkstantį potvarkių ir daugiau nei 2300 įsakymų, suderino 5764 projektus, pažymų išrašė per 3 tūkstančius, vidaus dokumentų prirašė 7400 egzempliorių ir t.t. Atrodo, kad savivaldybės biurokratai tik popierius rašo. Bet direktorius ataskaitoje trumpai apžvelgė ir kitus darbus, kuriuos pastebėti gali kiekvienas gyventojas. Direktorius sakė, kad daugelis skundžiasi, jog pandemijos metai buvo sunkūs, bet jam tai buvę puikūs metai ir jis sakė besidžiaugiantis, kad tuo laikotarpiu teko dirbti tokį atsakingą darbą. Į savivaldybės biudžetą pajamų surinkta beveik 300 tūkst. eurų daugiau, nei planuota. Aktyviai administracijoje dirba Socialinės paramos skyrius. Direktorius pabrėžė, kad ­paramos reikėjo ne tik sunkiai besiverčiantiems, ne tik neįgaliems ir kitoms socialinėms grupėms, bet ir verslininkams bei ūkininkams. Parama pasinaudojo 67 smulkūs verslininkai ir 12 ūkininkų.

Papildomi darbai

Savivaldybės administracijai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, teko nemažai papildomų darbų atlikti: surasti patalpas žmonių tes­tavimui ir vakcinavimui, organizuo­ti sklandų darbą. Viskas savivaldybei pasisekė. Testai imami šiltose ir švariose patalpose, vakcinavimas vyko Ledo rūmuose ir medicinos įstaigose. Pernai vakcinavimui panaudota 34 tūkst. 460 skiepų, iš jų 20154 vakcinos panaudotos Ledo rūmuose. Patikros testų paimta beveik 19 tūkst. Be tų papildomų rū­pesčių administracija atsakinga už investavimą ir už taupymą. Ugdymo įstaigų atnaujinimo projektams investuota per 1 mln.100 tūkst. eurų. Saulės baterijų elektrinės projektui 80 proc. lėšų davė Europos Sąjunga, o tie 20 proc., kuriais prisidėjo savivaldybė iš savo biudžeto, greitai gali atsipirkti. Saulės parko gaminama elektra bus naudojama visose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, išskyrus Sporto centrą, ir tai leis sutaupyti. Saulės elektrinę įsirengė ir Abromiškių reabilitacijos ligoninė. Investicijos žaliajai energijai pasitei­sina kaip tik šiuo metu, drastiškai keliant elektros kainas.

Apie švietimą ir emocijas

Tarybos nariai atidžiai išklausė savivaldybės švietimo padėties analizę. Analizė daroma tam, kad žinotų, kur reikia pasitempti. Švietimo tinklas, pasak pranešėjo, savivaldybėje nėra blogas, bet nesiseka pakankamai surasti pagalbos specialistų ir mažiau, nei norėtųsi, pedagogų kelia kvalifikacijas. Kad suaktyvintų švietimo sistemos veiklą, savivaldybės taryba yra pritarusi skirti premijas ne tik pedagogams, bet ir gerai besimokantiems moksleiviams. Tokios premijos pirmą kartą įteiktos buvo pernai per pirmą mokslo metų dieną. Direktorius pagyrė Vievio ir Elektrėnų kultūros centrus už gausiai organizuojamus renginius ir sau prisiskyrė nuopelną už ledo ritulio klubo Elektrėnų „Energija“ suvienijimą. Suvienyta komanda šiais metais Lietuvos čempionate užėmė II vietą ir pasipuošė sidabro medaliais. Tarybos nariai direktoriui turėjo ir priekaištų. Tarybos narys Audrius Valaiša priekaištavo direktoriui, kad laiku neatsako į tarybos narių pateiktus klausimus, o Audrius Jurgelevičius direktorių auklėjo, kad atsakinėdamas į tarybos narių oficialius klausimus valdytų emocijas. Direktorius prie administracijos veiklos įrašė 224 gimimus, 428 mirtis, 93 santuokas ir 41 ištuoką. Administracija prie tų skaičių prisidėjo tuo, kad Civilinės metrikacijos skyrius tuos įvykius užregistravo knygose ir tuo, kad ir patys darbuotojai gimdė, tuokėsi, skyrėsi ir… vienas ­darbuotojas mirė.

Apie pinigus

Administracijos direktorius pri­statė ataskaitą apie panaudotas lėšas, gautas iš naujo mokesčio – infrastruktūros plėtros. Nors nau­jasis infrastruktūros plėtros mokestis renkamas buvo pirmus metus ir surinkta buvo mažiau, nei planuo­ta, bet už tuos pinigus, pridėjus dar iš savivaldybės biudžeto, Vievyje bu­vo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, Pakalniškių socialinės globos namų padalinyje buvo atliktas katilinės remontas ir įrengtas naujas katilas, „Ąžuolyno“ progimnazijoje suremontuota ir įrengta pailgintos dienos grupė, remontuotos patalpos ir kt. Bet neužteko lėšų Elektrėnuose prie Alinkos gatvės įrengti planuotą vaikų žaidimų aikštelę.
Nors šių metų praėjo tik pirmas ketvirtis, bet tarybos nariams jau teko balsuoti dėl biudžeto pakei­timo. Kitokio pasirinkimo politikai ir neturi, nes biudžeto lėšas skaičiuo­ja Finansų ir strateginio planavimo skyrius, o keisti jį dažniausiai tenka dėl Vyriausybės skiriamų dotacijų ir asignavimų. Biudžetas šį kartą papildytas buvo lėšomis, skirtomis Abromiškių reabilitacijos ligoninei už COVID-19 ligų gydymą, kelių priežiūrai ir plėtrai, Ukrainos piliečių (pabėgėlių nuo karo) įkurdinimui ir kita. Tarybos nariai neprieštaravo skirti pinigų automobilių įsigijimui Elektrėnų kultūros centrui, Vievio sveikatos priežiūros centrui ir Vievio Jurgio Milančiaus pradinei mokyklai.

Sveikatos sistemos strategijos

Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai tarybai pristatė savo veiklos strategijas iki 2025 metų. Nors kokios tos strategijos nė vienos įstaigos vadovas tiksliai nežino dėl planuojamų sveikatos sistemos pertvarkos, bet kiekvienas į tas strategijas, kaip sakė tarybos narys Algimantas Adomaitis, tarsi sovietmečio penkmečio planus įrašė įstaigų tikslus ir planuojamus darbus. Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamoje reformoje žadama išbraukti tokį pavadinimą kaip reabilitacijos įstaigos ir ramino politikus, kad niekas nežino, ar tai bus laimė ar nelaimė. Toje nežinioje ligoninė vis tiek planuoja didinti žmogiškuosius išteklius, pirkti gerą įrangą. Elektrėnų ligoninės ateities kontūrai kažkiek aiškesni nei Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas informavo, kad veiks Pediatrijos, Chirurgijos ir kitų ligų dienos skyriai, bus įsigyta naujos įrangos, o ligoninė, įvertinusi savo stiprybes ir silpnybes, sveikatos pa­slaugas gyventojams žada užtikrinti. Daugiausia tarybos narių kritikos sulaukė Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Editos Paberalienės strategija.­ Dėl prisirašiusių pacientų skaičiaus mažėjimo direktorė strategijoje įvardino vieną priežastį – pacientų perėjimas į konkuruojančią įstaigą, bet nenurodė, kaip pagerins aptarnavimą, kad pacientai pasitikėtų jos vadovaujama įstaiga. Direktorė pripažino, kad įstaigoje bloga komunikacija su pacientais, ir įrašė, kad gerins telefoninių skambučių srautų valdymą ir mažins atliekamų laboratorinių tyrimų skaičių. Vievio sveikatos priežiūros centras apima net tris veiklos sritis – greitąją medicinos pagalbą, pirminę sveikatos priežiūrą ir ligoninę, kur teikiamos ir paliatyvaus gydymo paslaugos. Centro direktorė Danutė Baliūnienė tarp įstaigos silpnybių įvardijo medikų trūkumą ir jų amžių. Sulaukę pensinio amžiaus medikai išeina į poilsį iš karto, nes jiems per sunku dirbti. Gydymo įstaigoms šiuo metu darbo padaugėjo ir dėl padidėjusio pacientų skaičiaus – visos įstaigos priima gydyti karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Pagalba nukentėjusiems

Tarybai teko pritarti net keturiems sprendimo projektams dėl pagalbos nuo karo Ukrainoje į savivaldybę atvykusiems ukrainiečių vaikams ir šeimoms. Savivaldybė įsipareigojo užtikrinti visapusišką pagalbą ir sudaryti sąlygas neatlyginamai ugdyti darželiuose ukrainiečių vaikus, o pedagogams už vaikų ugdymą nustatė atlyginimą. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius nustatė tvarką dėl užsieniečių, nemokančių lietuvių kalbos, ugdymo išlyginamosiose klasėse ir mobiliose grupėse. Tokių moksleivių šiuo metu savivaldybėje registruo­ta apie 60. Skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys sakė, kad ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos. Taryba nuo nuomos mokesčio atleido verslininką, pernuomojantį patalpas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Elektrėnų skyriui, renkančiam labdarą nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Humanitarinei pagalbai taryba iš savivaldybės biudžeto pritarė skirti iki 30 tūkst. eurų.

O posėdžio pabaigoje krepšinio klubo „Centauras“ vadovas Vidmantas Pupininkas pateikė informaciją apie planus savivaldybėje kurti krepšinio akademiją. Akademijos įkūrimui taip pat reikėtų pa­ramos, bet kitokios, nei nuo karo kenčiančiai Ukrainai.

Julija Kirkilienė