Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
„Žinau, kad kai kurie Seimo nariai dabar ėmė kelti klausimus, nors patys turėjo būti apie viską informuoti – nežinau, kodėl jie keletą mėnesių tylėjo ir dabar, štai, nori atrodyti kaip pirmokėliai, gudresni už kitus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Visi viską žinojo ir eina kalba ne apie kažkokį karinių priemonių tranzitą, o apie degalų tranzitą“, – pridūrė jis.
Seimo Ateities komiteto vadovas, liberalas Raimundas Lopata anksčiau pareiškė, jog Lietuva karinį tranzitą į Kaliningradą uždraudė tik kovo pabaigoje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo ruožtu patvirtino, kad iki kovo 28-osios per Lietuvą vyko rusiško kuro pervežimai, tačiau jis vengė vadinti tai kariniu tranzitu.
Anot jo, karinis tranzitas „nuo 2014 metų vežant karinės paskirties priemones, įrangą nevyko“, tačiau pagal 1993 metų susitarimą buvo leidžiama pervežti kurą per Lietuvos teritoriją.
Ministro teigimu, per šalį kasmet pravažiuodavo 400-500 cisternų, tačiau nebūtinai visos iš jų buvo pilnos.
Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad kuro pervežimas išties buvo nutrauktas tik kovo 28 dieną, pasikonsultavus su „mūsų strateginiais sąjungininkais“.
A. Anušauskas pabrėžė, kad tai nebuvo slapti duomenys, juos kas du mėnesius gaudavo tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.