Apie moteris: pliusai šeimoje ir karjeroje, minusai fizinėje veikloje (II dalis)

Viena moteris – penki paveikslai

Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti: Apie moteris: pliusai šeimoje ir karjeroje, minusai fizinėje veikloje

Lietuvės iš kitų dalyvavusių apklausoje moterų išsiskyrė tuo, kad daugiausiai jų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą ir dar tuo, kad... turėjo daugiausiai antsvorio ar save įvardino kaip nutukusias (40 proc. apklausoje dalyvavusių moterų). Pagrindinė priežastis ta, kad beveik pusė visų apklaustų lietuvių (47 proc.) visai nesportuoja. Sportuojančios tautietės tai daro nereguliariai, dažniausiai namuose, į sporto salę nueina dažniausiai dėl to, kad nori turėti gražią figūrą – palyginti su kitomis šalimis grožio kultas Lietuvoje gana stipriai dominuoja. Na, o kodėl lietuvės meta sporto užsiėmimus, jos dažniausiai kaltina pradingusią motyvaciją.

Graikės iš tyrime dalyvavusių šalių moterų – antros pagal apkūnumą (32 proc. turi antsvorio). Nesportuoja beveik pusė (44 proc.) apklaustų graikių, bet graikės labiau patenkintos savo išvaizda nei lietuvės. Kad patobulintų savo figūrą, sportą renkasi maždaug trečdalis Graikijos moterų, kitoms sportas svarbus kaip priemonė sumažinti stresą, atsipalaiduoti ar gerai praleisti laiką.

Jeigu žiūrėsime į kūno sudėjimą, tai liekniausios tyrimo dalyvės – bulgarės (antsvorį turi tik 20 proc. respondenčių). Jos dažnai mankštinasi savarankiškai, mėgsta vaikščioti gamtoje, bėgioti, važinėti dviračiu. Tačiau bulgarės dažniau nei kitų šalių atstovės teigia, kad jas periodiškai aplanko depresinės nuotaikos. Norėdamos nuvyti pilkas mintis, bulgarės prioritetą atiduoda darbui, studijoms ir aktyviai fizinei veiklai.

Sveika gyvensena bei sportas yra tie motyvatoriai, kurie padeda italėms išlikti gražesnėmis, jaunesnėmis ir kovoti su slogia nuotaika. Todėl itales motyvuoja visi veiksniai, kurie padeda siekti šių tikslų. Beveik 70 proc. italių, dalyvavusių apklausoje, neturi antsvorio ir nėra apkūnios. Jų fizinio neaktyvumo dažniausia priežastis – finansinė arba kitai veiklai (pavyzdžiui, edukacijai) skiriamas prioritetas. Užsiimti fizine veikla daliai italių trukdo ir tai, kad jos daug laiko praleidžia su šeima, ar yra pasinėrusi į visuomeninį-politinį gyvenimą – pagal apklausą italės labiausiai iš visų šalių domisi politikos aktualijomis ir dalyvauja politikoje – net 30 proc. apklaustųjų.

Skirtingai nei kitų šalių Rumunijos moterys dažniausiai nurodė, kad jos niekada nepatiriančios beviltiškumo būsenos. Net 71 proc. jų teigė, kad nemėgsta sportuoti, nors mokykliniame amžiuje būtent rumunės buvo didžiausios sporto entuziastės. Tačiau pagal apklausos duomenis, rumunės yra judriausios savo kasdieninėje buitinėje ar darbinėje veikloje (nemažai jų sodininkauja ir pan.). Kaip teigia analizė, pagrindinė priežastis, kodėl rumunės mažai sportuoja – finansai, taip pat įtakos turi ir laiko stygius.

Ar gali grotažymės paskatinti fizinį aktyvumą

Nagrinėdami moterų fizinio aktyvumo kliūtis, tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / MOTERŲ BARJERAI“ tyrėjai atliko ne tik moterų fizinio aktyvumo internetinę bei „face-to-face“ apklausą, bet ir kitą socialinių tinklų bei interneto analizę („Instagram“, „Facebook“, „Twitter“, „Tumblr“, YouTube, kt. interneto portalai), kurioje nagrinėjo, kokie „hashtag‘ai“ (lietuviškai grotažymės) ir paminėjimai dažniausiai naudojami moterų fiziniam aktyvumui atspindėti virtualioje erdvėje. Svarbiausia grotažymių funkcija – galimybė paženklinti savo įrašus taip, kad juos atrastų kiti vartotojai. Tyrėjai iš viso peržiūrėjo daugiau kaip 4000 įrašų internete.

Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad apie 80 proc. moterų Europoje kasdien naudojasi kokia nors socialinės žiniasklaidos priemone ir vis dažniau joje ieško informacijos apie sveikatą ir sportą. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad didelį socialinės žiniasklaidos turinio srautą užima žinutės, skirtos įkvėpti sportuoti ir būti sveikiems – jos turi net specialų apibūdinantį terminą: „fitspiration“, paprastai trumpinamą į „fitspo”.

Socialinių tinklų turiniui reikšmingą įtaką turėjo pandemija. Tą patvirtino ir šis penkiose Europos šalyse atliktas internetinės paieškos analizės tyrimas: viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos apribojimų kurį laiką treniruočių salės buvo uždarytos, kita vertus, atsirado naujų galimybių, ir treniruotės vyko namuose, buvo dalinamasi nemokamais vaizdo įrašais, kuriuose treneriai vedė užsiėmimus. Galima daryti prielaidą, kad treneriai tapo bičiuliais ir beveik šeimos nariais. Tyrimo metu atlikus paiešką, buvo rasta daugybė straipsnių, internetinių kursų, įrašų apie tai, kaip treniruotis namuose. Ši tendencija ypač pastebima „Instagram“ tinkle, kur influenceriai pasakoja asmenines istorijas, demonstruodami savo gyvenimo būdą ir tuo pačiu kitus kviesdami palaikyti aktyvią ir sveiką gyvenseną. Dauguma šios srities influencerių – fiziškai aktyvios įvairaus amžiaus moterys (nors dominuoja jaunesnės), sportininkės ar modeliai. Šios moterys savo įrašais, pavyzdžiui, įdėdamos sveiko patiekalo nuotrauką ar mankštos pratimo fragmentą, sugeba paskatinti kitus žmones keisti įpročius, motyvuoja moteris treniruotis ir taip įveikti gyvenimo iššūkius. Tokiais įrašais dažniausiai buvo dalijamasi su grotažyme #workoutathome.

Analizuojant hashtag‘us, susijusius su moterų fiziniu aktyvumu, pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje vartotojai labiau linkę naudoti angliškas grotažymes, pavyzdžiui, #fitness, #training, #fitlife, #gymtime, #womenworkout, o gimtąja kalba pažymėtomis grotažymėmis, kurios turėtų daugiau nei 5000 įrašų viename ar kitame socialiniame tinkle, interneto svetainėje, yra gerokai mažiau. Populiariausios su fiziniu moterų aktyvumu susijusios lietuviškos grotažymės yra šios: #laikassau, #svoriometimas, #fitnesas, #sportassveikata, #sveikagyvensena ir pan.

Įrašų, susijusių su moterų fizine sveikata, Lietuvoje daugiausia rasta socialiniame tinkle „Instagram“. Įdomu tai, kad pagal įrašus su treniruočių vaizdais paplūdimyje Lietuva atsidūrė šalia Graikijos, nors klimatinės sąlygos šiose šalyse gerokai skiriasi. Toks vaizdas galėjo susidaryti dėl to, kad įrašai buvo analizuojami vasaros metu, be to, dėl karantino nemažai treniruočių persikėlė į lauką. Dar vienas įdomus dalykas – išanalizavus interneto įrašus, Lietuvoje nėra daug turinio, kuriame būtų įvardijamos priežastys, trukdančios sportuoti. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Bulgarijoje, mažo fizinio aktyvumo priežastimi labai dažnai viešai įvardijamas laiko trūkumas, taip pat – finansinės problemos (narystės klubuose mokesčiai) bei motyvacijos stoka.

Vietoj kalėdinio palinkėjimo

Artėja Nauji metai, ir, kaip ir kiekvieną sausį, milijonai žmonių visame pasaulyje įsipareigos tobulėti, keisti savo gyvenimą, rasti vietos ir laiko sportui, sveikai gyvensenai. Galbūt šis straipsnis į karjeros verpetą įsisukusioms moterims sužadins motyvaciją bėgioti ar mankštą ryte padaryti? Galbūt namų ruošos darbų į kampą įspaustos mamos ras minutę laiko sau? Galbūt „Instagram“ entuziastės bus įkvėptos paskelbti visiems savo nuotraukų, kaip jos išradingai ji namuose sportuoja? Galbūt visos sportuoti svajojančios, tačiau užsiėmusios ir laiko neturinčios moterys įveiks „moterų barjerus“!