Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą?

„Kad ir kokie mes, žmonės, būtume realistai, tačiau visi norime tikėti magija, norime tikėti pasakomis. Šis noras dar labiau sustiprėja šventiniu metu“ – sako Jonavos turizmo informacijos centro vadovė Vijolė Šadauskienė. Kartu su kolegomis Jonavos gyventojams ir svečiams ji pasakoja miesto istorijas.

Metų pabaiga – ne tik dienų, tačiau ir darbų slenkstis. Kokie Jonavos turizmo informacijos centrui buvo 2023-ieji, kokie miesto ir rajono akcentai domina svečius, pagaliau – ar patys jonaviečiai pažįsta miestą, kuriame gyvena?

Rimti vyrai pina virves

Pašnekovė sako, kad per metus surengta dešimtys ekskursijų, ypač populiarėja įvairios Jonavos krašto muziejuje siūlomos edukacijos, kurias veda edukatorė Rasa Kulytė-Libienė.

Į edukacijas kviečiami moksleiviai, šeimos, draugų grupės, įmonių kolektyvai. Jonavos krašto muziejus siūlo rinktis iš daugiau nei dvidešimties skirtingų edukacijų. „Lino kelias“, „Saulėgrįžos belaukiant: tamsiausių naktų paslaptys“, „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“, „Žvakių liejimas“ – tai vos kelios iš jų.

„Žmonės išties atranda edukacijas ir šios veiklos labai populiarios. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį beveik kiekvieną dieną jų vyksta po dvi. Taip – kitaip, prasmingai – pradedamos švęsti žiemos šventės. Edukacijos – naujos žinios, patirtys, kitokios vertės pramoga. Pamenu, kai buvo atvykę Jonavos verslininkai. Gražu žiūrėti, kaip rimti vyrai pina virves“, – juokėsi V. Šadauskienė.

Beje, į muziejuje esančią edukacijų erdvę verta užsukti ir dėl kitko – čia iškabinta šiaudinių sodų ekspozicija. Dėmesys jiems šiemet didelis, mat lietuviškų šiaudinių sodų rišimo tradicija įtraukta į UNESCO paveldą.

Tiek jonaviečių, tiek miesto svečių dėmesio sulaukia muziejaus kiemelyje „apgyvendinta“ vietos menininko Andriaus Šukučio skulptūra „Jonvabalis“. Šiemet per Jonines pristatyto kūrinio idėja – ne tik miesto akcentas. Sakoma, kad patrynus žvilgančią jo uodegą pildosi norai: „Žmonėms reikia istorijos, kartais reikia pasakos. Todėl jie ateina ir tą uodegėlę trina.“

Jonaviečiai atranda muziejų

Jonavos krašto muziejuje per šiuos metus apsilankė per 6 tūkst. žmonių. Tai, sako V. Šadauskienė, daug. Apsilankyti muziejuje jonaviečiai bei miesto svečiai pakviesti per eglutės įžiebimo šventę ir tai, pasak V. Šadauskienės, buvo vienas jaukiausių ir gražiausių vakarų.

„Tiek žmonių, kad buvo sausakimša. Esame labai patogioje vietoje – tarp miesto eglės ir kalėdinių eglučių miestelio, todėl žmonės, eidami nuo vieno objekto prie kito, užsuko pas mus. Buvome paruošę edukacines programas, veikė Kalėdų senelio paštas, lankytojus vaišinome arbata, o norintieji galėjo apsilankyti muziejaus rūsyje. Ten lankytojus sutiko mūsų darbuotoja Jūratė, kuri pasakojo Jonavos istoriją“, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Į klausimą, ar vietos gyventojams įdomi savos vietos istorija, pašnekovė neabejodama atsako, jog taip: „Kai pasakoji žmonėms Jonavos miesto istoriją ir supranti, kiek dalykų apie savo kraštą jie dar nežino – tai ir stebina, bet tuo pačiu ir džiugina, nes jie klausosi, jiems įdomu. O į muziejų kviečiame užsukti ir be ypatingos progos – per metus čia surengiama apie 12 parodų, tad pamatyti tikrai yra ką.“

Miestas atsiskleidžia kitaip

V. Šadauskienė pasakoja, kad Jonavą atranda ir svečiai iš kitų miestų – Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių, Kaišiadorių ir kitų. Grupės atvyksta į ekskursijas, o tarp svečių būna žmonių, kurie apie Jonavą žinoję tiek, kad tai – chemijos pramonės miestas Lietuvos viduryje.

Kuo miestas, neturintis Kernavės piliakalnių, Trakų ar Gedimino pilių, didingo senamiesčio gali būti įdomus turistui? Miestas, sako V. Šadauskienė, atsiveria per istoriją ir per pasakojimą. „Todėl mes akcentuojame pasakojimą, miesto istoriją. Nebuvo nė vienos grupės, kurie pasakytų, kad jiems neįdomu. Kai istoriją prilieti prie dabarties, kai pasakojimu leidi patirti, pajausti miestą – tada  jis atsiskleidžia kitaip.“

Miesto ir rajono svečiams įdomiausios istorinės vietos – „Skarulių bažnyčia, esanti ne tik Jonavos, bet ir visos Lietuvos perlas. Ji unikali tiek savo išore, tiek XVII amžiaus pradžios autentiškomis medinėmis skulptūromis“, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Nemažiau įdomi ir Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia, bei bažnyčios rūsyje esanti kripta, kurioje ilsisi miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės-Kosakovskienės, Napoleono adjutanto, prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio palaikai.

Koks jūsų senamiestis?

Kiekvieno miesto turistų traukos centras – senamiestis. V. Šadauskienė sako, kad Jonava – ne išimtis. „Taip, jis nėra toks įspūdingas, kokius turi kai kurie kiti miestai, tačiau mūsų senamiestyje irgi gyvena istorijos! Ir jis nėra tik viena Kauno gatvė“, – sakė pašnekovė.

Nors Kauno gatvė yra geriausiai išlikusi ir atspindinti to meto žydų gyvenimo būdą, tačiau visas senamiestis – gerokai didesnis. Tarkime, Klaipėdos gatvė, kuri kažkada vadinosi Bravorų gatve – taip ji pavadinta dėl to, kad gatvėje buvo daugiausiai bravorų mieste.

Dabartinė Vilniaus gatvė seniau vadinosi Mokyklos gatve: „Nedidelėje senojoje Jonavoje būta net septynių sinagogų, iš kurių vieną, tebestovinčią Sodų gatvėje ir dabar galime parodyti. O kur dar buvusi Kosakovskių dvarvietė, miesto turgaus aikštė, fotografijos studija ir kiti objektai. Svečiams apie senąją Jonavą pasakojame daug.“

V. Šadauskienė pastebi, kad miesto svečiams, o ir patiems jonaviečiams, istorija nėra nuobodi. Pagaliau – žinoma tiesa – pažįstant savo šaknis gali geriau įvertinti dabartį.

Domina aktyvios veiklos ir „europa“

Dar viena grupė žmonių į Jonavą atvysta ieškoti ne istorijos, o dabarties. Miesto vardą šiemet ypač pagyvino baseinas, tapęs traukos centru įvairaus amžiaus žmonėms. Pramogauti į Jonavą atvažiuoja aplinkinių miestų gyventojai. Vienus domina baseinas, kitus – slidinėjimo centras.

„Yra žmonių, kurie, šiltuoju metų laiku į automobilius įsimetę dviračius, atvažiuoja važinėti dviračių takais, o kai kurie nustemba sužinoję, kad jų čia – net 25 kilometrai. Dar viena grupė miesto svečių – sporto komandų sirgaliai, atvažiuojantys palaikyti savo komandų, žaidžiančių stadione ar arenoje. Šiandien mes Jonavą pristatome kaip aktyvaus laisvalaikio ir sporto miestą, o šiuolaikinio aktyvaus ir dinamiško miesto simboliu Jonavoje yra tapęs pėsčiųjų tiltas“, – teigia V. Šadauskienė.

Jonavos turizmo informacijos centro darbuotojai Jonavos kraštą pristato ir parodose. Šiemet dalyvauta dvejose – tradicinėje „Adventur“ ir pirmą kartą Kaune surengtoje parodoje „Atostogos Lietuvoje“. Beje, nors atrodo, kad „europietiškoji Jonava“ su Paryžiaus, Londono, Venecijos, Šveicarijos kaimais jau visiems žinoma ir gal ne atsibodusi, tačiau taip nėra.

„Dalyvaudami parodose matome, kad žmones domina mūsų „europa“, kad ne visi apie šiuos kaimus žino. Mums tai – įprasta, tačiau kitiems ne. Tarkime, kai buvo karantinas ir nebuvo galimybių keliauti po užsienį, atsirado kūrybiškai į tai pažvelgusių žmonių, vietoje tikro Londono atvažiavusių pasivaikščioti į Londoną Jonavos rajone. Arba negalėjusių pasipiršti Paryžiuje, tačiau tą padariusių mūsų Paryžiuje“, – sakė V. Šadauskienė.

Kalbėdama apie ateinančius metus V. Šadauskienė akcentavo, kad 2024-ųjų tikslai ir kryptys išlieka panašūs: toliau didinti Jonavos žinomumą Lietuvoje, skleisti žinias apie miestą bei jo lankomus objektus, į Jonavos rajoną pritraukti kuo daugiau turistų.