Apie korupciją pranešę asmenys bus labiau apsaugoti

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

65839

Siekiant užtikrinti sėkmingą kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo veikimą praėjusią savaitę Seimas priėmė jį lydintį dokumentų paketą.

Priimtais Administracinių nusižengimų, Civilinio proceso kodeksų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais įtvirtinamas bendras principas, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nėra įtraukiamas į teisminius procesus. Tai būtų daroma tik išimtiniais atvejais ir tokiu atveju turėtų būti pranešėjui užtikrintos sąlygos, kad nebus atskleistas jo konfidencialumas. Nustatyta, kad minėtų liudytojų parodymai negalės būti vieninteliai ir lemiami įrodymai priimant galutinį teismo sprendimą.

Darbo kodekso pataisa užtikrinama veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, nustatant, kad darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą tai nebus laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negalės būti dėl to persekiojamas, jam negalės būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės arba jis negalės būti atleidžiamas.

Baudžiamajame kodekse įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tais atvejais, kai įtariamas asmuo yra pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, jis yra prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai padėjęs atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką ir, kai ta nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Taip pat reglamentuota, kas negalės būti atleidžiamas nuo bausmės.

Administracinių nusižengimų kodeksą derinant su Baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nustatyta, kad gautas atlygis už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus yra neapmokestinamas.

Administracinių nusižengimų kodekse taip pat įtvirtinta atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nustatyta, kad nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų). Jei dėl tokio administracinio nusižengimo buvo atskleista informacija apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybę arba už draudimo daryti neigiamą poveikį pranešėjams nesilaikymą, baudžiama nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Darbo grupės, rengusios įstatymą, pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad kitais metais įsigaliosiantis Seimo priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas paskatins daugiau asmenų pranešti apie korupciją, nes užtikrins tinkamą jų apsaugą.

A. Bilotaitė neabejoja, kad įsigaliojus įstatymui kova su korupcija ir kitais įstatymų pažeidimais Lietuvoje taps daug efektyvesnė nei iki šiol.

2017 metų lapkričio 28 d. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose.

Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą, primena ELTA.

Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas.

Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija - Generalinė prokuratūra.

Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.

Už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt