Apie "gyvates" ir "gyvulius" - linksmai (1)

Kiekvienos poros gyvenime būna momentų, kai vyras tranko durimis, įsitikinęs, kad vedė gyvatę, o raudanti žmona šaukia, kad jos vyras - gyvulys. Šeimos santykių ekspertai sako, kad tokie dramatiški išgyvenimai - visiškai normalu. Ir net yra tam priešnuodis.

Kas nervina viso pasaulio moteris ir vyrus?
Daugelis girdėjo ar skaitė informaciją apie tai, kad vyrai ir moterys sukurti skirtingi, kad vyrai yra medžiotojai, o moterys - žolelių rinkėjos. Tačiau kaip konkrečiai tie skirtumai pasireiškia šeimos gyvenime?

Hormonai vyrams ir moterims padovanojo kitokį kūną, mąstymą, gebėjimus ir todėl pagrindinius savo instinktus mes skirtingai realizuojame. Vyrų ir moterų pagrindiniai instinktai yra daugintis (kurti), tai kas sukurta apsaugoti ir galiausiai, kas saugoma - aprūpinti.

Todėl "medžiotojai", norėdami daugintis, užkariaus, o "rinkėjos" - sužavės. Kai reikės "grobį" apsaugoti, vyrai kovos, o moterys bendraus, megs ryšį. Ir galiausiai, kai reikės aprūpinti, vyrai nueis ir sumedžios, o moterys - surinks žolelių.

Vyras, kol tikslas nepasiektas, visą dėmesį nukreipia į jo siekimą. Kai vyras įtemptai dirba, jis nieko nemato. O moteris vienu ypu skenuoja aplinką, žmogų, jo nuotaikas, jos dėmesys yra išskaidytas, todėl ji niekaip nesupranta, kaip vyras gali atėjusio vaiko nepamatyti ar sviesto šaldytuve. Gyvulys jis, ar ką?

Tačiau tiesa ta, kad vyras nieko nemato, jei turi tikslą ir jo siekia, o moteris siekdama tikslo būna atvira galimybėms.
Moteris pasinaudos visomis akcijomis, aplakstys visą prekybos centrą, perskaitys visas etiketes, o vyras ją už tai norės pasmaugti. Nes moteris paskęsta detalėse, savo nerime, jausmuose. Kai ji ką nors pasakoja, kažką aiškesnio pasako tik pačioje pabaigoje, aiškaus teksto iš jos nesulauksi. O vyras konkretus, nesvarbius dalykus ignoruoja, tačiau moteris atšaus: "Kokius nesvarbius dalykus, viskas svarbu".

Vyrai remiasi faktais, o moterys jausmais. Vyrai sunkiau persijungia iš vienos veiklos į kitą, o moterys lengviau. Todėl yra visa eilė moterų savybių, kurios vyrus nervina, ir vyrų savybių, kurios iki ašarų atveda moteris.

Moterį nervina, kai vyras: neranda savo daiktų, sviesto šaldytuve, neuždarinėja durų, neišjunginėja šviesų, viską pamiršta, yra per lėtas, niekada negirdi, nesiklauso, savo darbą laiko svarbiausiu, būna pernelyg agresyvus, guli ant sofos ir "skrolina".

Vyrą nervinai, kai moteris: skaito visų maisto pakuočių etiketes, neapsisprendžia, dažnai persigalvoja, būna smulkmeniška ir emocionali, kalba iš kito kambario ir jos kalba pernelyg ištempta.

Tokie dalykai būdingi visiems, ir nervina visus pasaulio vyrus ir visas pasaulio moteris. Tačiau, jei vyras nori, kad moteris būtų konkreti, nejausminga, nesmulkmeniška, tai gal jis nori gyventi su vyru?

O jei moteris nori, kad vyras būtų dėmesingas, darbštus, netoks uždaras ir visada ramus, ar nėra taip, kad ji nori ne vyro, o moters?

Kaip turėtume vienas į kitą žiūrėti?

Kiekvienas žmogus savo gyvenime, kai būna sąmoningas, pavalgęs ir pailsėjęs, galvoja, kad elgiasi taip, kaip kalba. Bet kai pagauna emocijos, vyras labai lengvai būna gyvulys, o moteris - gyvatė. Nes mes esame žmonės, turintys kūną, jausmus, todėl kartais impulsus suvokiame, o kartais - ne.

Kuo labiau esame pavargę, prislėgti rūpesčių, bėdų, tuo dažniau šeimose kyla konfliktų, kartais net tokių, kuriais nesididžiuojame. Ir tai yra normalu.

Egzistuoja teorija, kuri sako, kad, o jeigu vyrai net negali suprasti moterų, o moterys - vyrų? Teorija sako, kad mes lengvai galime palyginti nepažįstamą dalyką su pažįstamu, - kai žinai, kaip atrodo kiškis, o tau pasakoja, kaip atrodo lapė: ji kaip kiškis, bet ilgesnė, kitokio kailio, jos trumpesnės ausys, ilga uodega, gali kažką įsivaizduoti.

Bet jei jūs matėte tik kiškį, o jums bando papasakoti, kaip atrodo banginis, vargiai suvoksite, kas ta slidi jo oda ir t.t. Todėl mes vieni kitų negalime iš tikrųjų suprasti. Jei tą minti galime priimti, nuryti, tada reikia pagalvoti, kaip turėtume vienas į kitą žiūrėti.

Gal galima į kitą žiūrėti kaip į svetimą šalį? Tyrinėti, klausinėti, domėtis. Ir jei žiūri lyg į nepažintą šalį, tada gali žavėtis skirtumais. Kartu gyventi su tais skirtumais yra labai sunku, bet kito kelio nėra, kaip tik suvokimas, kad jo iki galo negali suprasti. Lieka įsiklausyti ir gerbti.