Apdovanojimui medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ pristatyta Žagarės mokytoja Alma Kančelskienė

Šiauliai

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

59371

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija kiekvienais metais kviečia valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, asociacijas, mokslo, mokymo, kultūros įstaigas, piliečių bendruomenes, labdaros organizacijas ir kitus juridinius asmenis teikti kandidatūras Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ gauti.

Apdovanojimas medaliu įsteigtas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis skiriamas už visuomeninę veiklą fiziniams ir juridiniams asmenims.

Apdovanojimai vyks 2019 m. kovo 30 d. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną – iškilmingame renginyje Panevėžyje. Laureatams bus įteiktas medalis ir medalio liudijimas.

Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Erika Šivickaitė apdovanoti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ pristatė Žagarės gimnazijos geografijos mokytoją Almą Kančelskienę. Kandidatės anketoje rašoma:

Alma Kančelskienė be atlygio užsiima popamokine ir visuomenine veikla, ugdančia visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą. Jos iniciatyva Vasario 16 dieną Žagarėje organizuojama miestelėnų tautinė eisena. Jos dėka jaunoji karta domisi savo giminės šaknimis, parlamentarizmo, Žagarės miesto sąjūdžio grupės ir veiklos, miesto, kuriame gyvena, istorija, atlieka tyrimus, kurie skatina lietuvybę. A. Kančelskienė renka kraštotyrinę, istorinę medžiagą apie savo miestą. Šiemet A. Kančelskienės iniciatyva Žagarės gimnazistai surinko medžiagą, nuotraukas, užfiksavo faktus, gautus iš Žagarės miesto sąjūdiečių apie to meto Žagarės iniciatyvinės grupės veiklas ir Sąjūdį. Žagarės vyšnių festivalio metu buvo surengta konferencija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečiui paminėti renginio metu buvo pristatyta studija apie Žagarės sąjūdžio veiklą, parodytos to meto nuotraukos, straipsnių iškarpos. Visuomenė buvo supažindinta su istorine medžiaga apie to meto Žagarės sąjūdiečius.

Maironio 150-osioms gimimo metinėms A. Kančelskienė kartu su jaunimu sudarė jo kūryboje paminėtų vietovardžių žemėlapį. Rinko Žagarės krašto tremties istorijos faktus: apklausė tremtinius, gavo nuotraukų. Valė Žagarės žydų kapinių antkapius, užfiksavo juose esančius užrašus, kurie šiuo metu yra išversti į lietuvių kalbą. Keletą metų iš eilės A. Kančelskienė kartu su Žagarės gimnazijos mokiniais vykdė projektą „Mano šeimos istorija ir geografija“, kurio įgyvendinimo metu vaikai klausinėjo savo senelių, kitų artimųjų apie jų gyventą laikmetį, patirtį, kuri neretai būna skaudi. Ji tyrinėja senuosius Žagarės miesto pastatus, kokia buvo jų funkcija, domisi jo istorija ir kaip jis keitėsi. Nuolat yra prisidedama prie visų Lietuvos valstybinių švenčių organizavimo, į jas įtraukiant visuomenines organizacijas ir kaimo bendruomenes.

Almos Kančelskienės iniciatyva Žagarėje pradėta fiksuoti istorija apie vardinius medžius. Ji rinko informaciją iš senųjų žagariečių, kurie prisiminė ąžuolų sodinimo istorijas ir kokiai Lietuvos ar Žagarės asmenybės garbei buvo suteiktas vienam ar kitam medžiui jos vardas. Pavyzdžiui, ant Žvelgaičio piliakalnio yra pasodintas ąžuolas ir pavadintas Vytauto vardu. Tą istoriją užrašė A. Kančelskienė liepos 6 dieną, kada žagariečiai sugiedojo ,,Tautišką giesmę“. Ji kalbino šviesios atminties Tėvą Stanislovą ir interviu su juo įamžino vaizdo juostoje. A. Kančelskienės surinkta medžiaga dažnai naudojasi ir vietiniai žurnalistai.

Patriotizmo suvokimas atėjo iš šeimos, kurioje tėvas buvo siuvėjas. Jis namuose nuolat klausydavosi radijo, vadinto „gavarilka“ ir diskutuodavo su kaimo keistuoliu, Antano Smetonos laikais buvusiu viršaičiu Alūza. Anot mokytojos A. Kančelskienės, namuose nuolat jautė patriotinę dvasią ir dvasinę rezistenciją. Ji žinojo, kad ant aukšto, po „balkiais“, buvo paslėpta lietuviška trispalvė, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno plakatas. A. Kančelskienė sako: ,,Gal žmonės užsisklendę savyje ir patriotizmas atsiskleidžia tik skaudžių akimirkų akivaizdoje. Galbūt tylintysis yra didesnis patriotas nei tas, kuris garsiai kalba“.

Alma Kančelskienė nuolat puoselėja pilietiškumo ir demokratijos idėjas, skleidžia jas visuomenėje ir yra pavyzdys jaunajai kartai.

be-pavadinimo.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt