Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Smėlėtame paplūdimyje, daugiabučio balkone ar beravint pamažu dygstantį daržą – saulės jūsų oda greičiausiai jau spėjo paragauti. Todėl pats laikas pagalvoti apie apsaugines priemones nuo karštų jos spindulių. Kaip jas išsirinkti ir ar galima pasigaminti patiems?
Padariniai – ne šiandien ir ne rytoj
Saulė žmogui yra tiek pat pavojinga, kiek ir būtina. Saulės spinduliai teigiamai veikia mūsų medžiagų apykaitą, skatina vitaminų C ir D gamybą – mes jaučiamės energingesni, žvalesni ir esame geresnės nuotaikos. Tačiau visa tai – su sąlyga, jog saule mėgausimės protingai ir atsakingai.
Apie UV spindulių neigiamą poveikį pastaraisiais metais kalbama išties nemažai, žmonių sąmoningumas auga, tačiau ydingi deginimosi įpročiai visuomenėje vis dar egzistuoja. Bene ydingiausias – nenaudoti apsauginių priemonių nuo UV spindulių. Ypač jų vengia tos ir tie, kurių oda nėra apgamuota, lengvai ir rudai įdega. Tačiau derėtų žinoti, kad neigiami UV spindulių padariniai odai gali pasireikšti ne iš karto. Tai gali įvykti ir po dešimties ar penkiolikos metų.
SPF ir matematika
Nuo saulės saugoti turime ne tik odą, todėl reikėtų neužmiršti pasirūpinti plaukų ir lūpų apsauginėmis priemonėmis.
Žinoma, kad visos jos pažymėtos SPF indikatoriumi, kuris yra svarbiausias rodiklis renkantis šias priemones. Ką jis reiškia? Iš esmės SPF indikatorius, padaugintas iš 10, nurodo saugaus buvimo saulėje laiką, pavyzdžiui, jeigu naudojate apsauginį kremą, kurio SPF 25, vadinasi, saulėje būsite saugūs beveik 4 valandas. Jeigu SPF 50 – dvigubai ilgiau. Kodėl reikia padauginti iš 10? Nes per maždaug tokį laiką parausta gana balta lietuviška oda.
Beje, net ir apsiginklavus priemonėmis nuo UV spindulių, saulės derėtų vengti nuo 11 iki 14 val. Tuomet ji ypač „pikta“.
Pavojingi „ingredientai“
Sudėtis – tai dar vienas svarbus rodiklis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis priemones nuo saulės. Jeigu pirkdami maisto produktus stengiamės vengti tų, kurių sudėtyje yra E621 ar kitų konservantų, perkant apsaugines priemones, taip pat derėtų vengti kai kurių medžiagų. Sveikos gyvensenos specialistai pataria ignoruoti tas priemones, kurių sudėtyje yra „oxybenzone“, „octinoxate“, „retinyl palminate“, „homosalate“, „octocrylene“, „paraben preservatives“.
Tiesa, pastudijavę apsauginių priemonių nuo saulės etiketes, pastebėsite, kad šių ingredientų išvengti nėra paprasta. Tokiu atveju reikėtų užsukti į ekologiškų prekių parduotuvę ir rinktis priemones su natūraliais apsauginiais filtrais arba jas pasigaminti patiems.
Koks kokosų aliejaus SPF?
Natūraliam ir namuose pagamintam apsauginiam kremui nuo saulės reikės šių produktų: 15 gramų bičių vaško (geriausia, kosmetinio, smulkinto mažais gabalėliais), 50 gramų taukmedžio sviesto ir tiek pat gramų kokosų aliejaus bei dviejų šaukštelių cinko oksido miltelių.
Pirmuosius tris produktus sumaišykite stikliniame dubenyje, tuomet įdėkite į puodą ir kaitinkite, kol bičių vaškas ištirps ir susimaišys su taukmedžio sviestu ir kokosų aliejumi.
Kai tai įvyks, stiklinį indą šiek tiek atvėsinkite ir įmaišykite į mišinį cinko oksido miltelių. Viską išplakite plaktuvu. Gautą baltą masę supilkite į tamsią stiklinę talpą, o kitą dieną, kai masė sukietės, ją galite naudoti.
Jeigu tokiam procesui neturite laiko, turėkite omenyje, kad pavieniai produktai taip pat atstoja apsaugines priemones nuo saulės. Net ir tas pats kokosų aliejus, kurio SPF indikatorius yra maždaug 4–6.
Apsaugai taip pat tinka šios priemonės: migdolų aliejus (SPF 5), taukmedžio sviestas (SPF 4–6), raudonųjų braškių sėklų aliejus (SPF 25–50), morkų aliejus (SPF 35–40).
Tai įdomu:
Balta odos spalva šimtmečiais buvo laikoma neginčijamu grožio etalonu, taip pat simbolizavusiu valdžią, turtus ir aukštesnę padėtį visuomenėje. Trokšdami baltesnės odos, žmonės nė nenumanydami nuodijo save nuolatinėmis švino dozėmis, mat šio sveikatai kenksmingo ir pavojingo elemento pagrindu buvo kuriamos įvairios balinamosios kosmetikos priemonės: pudros, kremai, veido bei kūno pastos. Ilgalaikis švinu „praturtintų“ priemonių naudojimas dažniausiai baigdavosi rimtomis akių, dantų ir, žinoma, odos problemomis, o kartais net ir mirtimi.
Įdegį XX a. išpopuliarino prancūzė Koko Šanel, kuri, ilsėdamasi kruize po Viduržemio jūrą, įdegė. Nors įdegusi oda madinga iki šiol, visuomet reikėtų atsižvelgti į savo įgimtus bruožus ir juos ryškinti pamažu, nenuklystant daugeliu tonu nuo sau būdingo natūralumo.