Antikorupcijos komisija nepritarė iniciatyvai tirti valdančiųjų ir taivaniečių investicijų sulaukusio verslo ryšius

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Gytis Pankūnas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) šią savaitę nepritarė opozicijos atstovų siūlymui inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl valdančiųjų ir verslo atstovų, sulaukusių taivaniečių investicijų, ryšius.

Valdančiosios daugumos atstovams Seime pareiškus nepasitikėjimą AK pirmininku, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovu Algirdu Stončaičiu, o šiam nesitraukiant iš pareigų, nuo sausio komisijos posėdžiai valdančiųjų buvo ignoruojami. Tiesa, Seimas nepritarė A. Stončaičiui išreikštam nepasitikėjimui ir politikas išsaugojo savo postą.
 
Valdančiųjų atstovams sugrįžus į AK posėdžius, trečiadienį buvo vėl iškeltas klausimas dėl iniciatyvos tirti valdančiosios daugumo atstovų ir verslo, kuris sulaukė taivaniečių investicijų, ryšių. Anksčiau opozicija siūlė šiam klausimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją parlamente.
 
AK posėdyje šį klausimą vėl inicijavo „valstietė“ Asta Kubilienė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė.
 
Komisijos pirmininkas A. Stončaitis priminė, jog AK dėl politikų ir verslo ryšių kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prokuratūrą, tačiau šios pagrindo tyrimui neįžvelgė.  
 
Konservatorių atstovas Jurgis Razma pabrėžė manantis, kad opozicijos noras aiškintis galimus valdančiųjų ir verslo ryšius tėra tuščias politikavimas.
 
„Čia nėra jokiam skaidrumo tyrimui erdvės, čia yra tuščio politikavimo pavyzdys, kai norima kažkaip įkąsti premjerei, buvusiai kandidatei į prezidentus.
 
Suprantu, jei būtų kažkoks atvejis, kai Vyriausybė prisideda prie Taivanio investicijų tam tikra dalimi, pretendavo keli verslo subjektai, vienas gavo Vyriausybė paramą, kitas negavo, o gavo, kaip tyčia tas, kuris rėmė Vyriausybės politikus. Bet taip nėra. Kalbame apie privačias Taivanio investicijas, kai jie kalbasi su privačiais Lietuvos verslo subjektais“, – aiškino parlamentaras.
 
Jam nepritarė viena iš tyrimo iniciatyvos autorių A. Širinskienė. Seimo narė pažymėjo, kad konservatoriai, rinkdamiesi, ką tirti ir ko netirti, vadovaujasi dvigubais standartais.
 
„Kai turime G. Nausėdos finansinį rėmimą ir pradedami kelti jūsų frakcijos narių lūpomis klausimai, kad galimai G. Nausėda galimai dėl to, kad gavo paramą iš tam tikrų asmenų turi vienokį ar kitokį požiūrį į Baltarusiją, tai jūsų frakcija rengia klausimus ir greičiausiai bus rengiama tam tikrai komisija ištirti šiems klausimams.
 
Dabar turime labai panašų atvejį su I. Šimonyte, kuri kandidatavo į prezidentus, gavo tam tikrą finansavimą ir viešojoje erdvėje kilo klausimai, kurie žiniasklaidoje savo laiku aiškiai skambėjo, kad stebuklingu būdu visos įmonės, kurios ją parėmė, gavo Taivanio paramą. Jūs sakote, kad čia yra tuščias politikavimas ir nereikia nieko aiškintis, nors lygiagrečiai dėl G. Nausėdos yra labai didelis noras aiškintis. Tai vat čia yra geras pavyzdys dvigubų standartų“, – kalbėjo A. Širinskienė.
 
AK narė pažymėjo, kad į politikų ir verslo ryšių tyrimą galima būtų pažiūrėti kaip į galimybę patobulinti taisykles, apibrėžiančias verslo investicijų reglamentavimą.
 
„Reikia pažiūrėti kokios yra taisykles, ar jos yra pakankamai skaidrios, kad nebūtų sukurtos sąlygos atskiriems verslams turėti tam tikrą išskirtinumą, lyginant su kitais verslais“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.
 
Galiausiai AK balsavo dėl iniciatyvos pradėti tyrimą dėl valdančiųjų ir verslo atstovų sąsajų, tačiau tokiam siūlymui nebuvo pritarta.
 
ELTA primena, kad apie iniciatyvą tirti politikų ir verslo sąsajas šių metų sausį prakalbo visos Seimo opozicinės frakcijos. Užsiminta apie tyrimą dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Seimo mažumai susirūpinimą sukėlė naujienų portalo tv3.lt paskelbta informacija apie galimus koalicijos partijų finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
 
Paskelbtos publikacijos duomenimis, taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems, dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Laisvės partijas.