Antanas Raulinaitis – birštoniškis, kuriantis inovatyvias idėjas Lietuvai ir pasauliui

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

164235

Birštono savivaldybėje gyvena tik kiek daugiau nei 2300 gyventojų, bet čia auga motyvuotas ir perspektyvus jaunimas, kurio pastangos ir kruopštus darbas garsina ne tik Birštono kraštą, bet ir visą Lietuvą. 25-erių metų birštoniškis Antanas Raulinaitis – dar tik antro kurso aeronautikos inžinerijos magistrantūros studijų studentas, tačiau jaunuolis kartu su bendraminčiais jau yra pristatęs ne vieną inovatyvią idėją Lietuvai ir pasauliui. Jo darbas pastebėtas ne tik geriausių Lietuvos specialistų, bet ir vieno iš Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso adminstracijos (NASA) profesorių.

Beveik prieš dvejus metus A. Raulinaitis kartu su dar trimis „VilniusTech“ universiteto studentais pristatė pirmąjį Lietuvoje saulės energija varomo fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing V2“ prototipą, paremtą paukščio skrydžiu. Šiame projekte jaunasis birštoniškis buvo atsakingas už naujos aerodinaminės schemos pritaikymą, teorinius ir bandomojo skrydžio skaičiavimus. Darbines idėjas pusę metų Antanas generavo dalyvaudamas „Erasmus+“ studijų mainų programoje Čekijoje. „Prototipą vystėme nuo nulio, todėl reikėjo gerai apsvarstyti įvairius matematinius, inžinerinius ir netgi dizaino sprendimus, tačiau bene įdomiausias etapas buvo gamybos procesas. Orlaivis turėjo būti lengvas, todėl jo gamyboje naudojome stiklo pluošto kompozitinę medžiagą, kurią taip pat reikėjo tinkamai paruošti, apskaičiuoti stiprumus, vakumuoti ir pan.“, – sako „VilniusTech“ universiteto studentas.
Tiesa, panašus saulės energija varomas prototipas Lietuvoje jau buvo kurtas, tačiau grupelė jaunų vaikinų siekė patobulinti pirmąją versiją, kad orlaivis, naudodamas saulės energiją, galėtų skristi bent 72 valandas. „Vienas iš pagrindinių šio bepiločio orlaivio išskirtinumų – tai, kad jis neturi vertikalių stabilizavimo plokštumų, trukdančių patekti saulės spinduliams ant elementų, kai ši leidžiasi ar kyla. Kadangi „Solarwing V2“ orlaivio gamybai taikyta nauja aerodinaminė schema, kurią moksliniuose straipsniuose yra išsamiai aprašęs NASA profesorius A. H. Bowers, siekiant patikrinti, ar orlaivis iš tiesų skrenda, iš pradžių prototipas pagamintas be saulės elementų. Kitas žingsnis būtų pagaminti tokį prototipą su saulės elementais. Skaičiavimai sako, kad toks orlaivis, esant palankioms oro sąlygoms, gali skristi daugiau nei 72 val., tačiau tam reikia atlikti tolesnius skrydžio bei energetinius bandymus“, – pasakoja vienas iš projekto autorių A. Raulinaitis.
Sėkmės atveju tokio inovatyvaus bepiločio orlaivio panaudojimo galimybės beribės – jį galima panaudoti ne tik krovinių gabenimui, bet ir  ortofotografinių žemėlapių sudarymui, gelbėjimo operacijų vykdymui, įvairių objektų stebėjimui ar netgi moksliniams eksperimentams atlikti.
Jaunųjų mokslininkų darbą pastebėjo ir NASA profesorius A. H. Bowers‘as, kurio teorijomis, kurdami rinką pakeisti galintį objektą, vadovavosi Lietuvos studentai. Su šiuo projektu A. Raulinaitis taip pat dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos organizuotame geriausių baigiamųjų darbų transporto tema konkurse, kuriame užėmė antrąją vietą. Veiklus vaikinas sustoti neketina ir magistro studijų metu planuoja dar patobulinti „Solarwing V2“ aerodinamiką bei atlikti tolimesnius bandymus, tikrinant orlaivio pavaldumą skirtingais skrydžio režimais. Siekiant patobulinti orlaivio prototipą, A. Raulinaitis bei jo komanda užmezgė ir ryšį su pačiu NASA profesoriumi.

Šis unikalus projektas – tai ne vienintelė inovatyvi idėja, prie kurios yra prisidėjęs jaunasis birštoniškis. 2019 metais kartu su „VilniusTech“ komanda Antanas dalyvavo gynybos ir technologijų hakatone „Delta Navy“, kurio metu net 50 dalyvių – lazerinių technologijų specialistų, ilgametę patirtį turinčių inžinierių, Lietuvos universitetų studentų bei dėstytojų – generavo inovatyvias idėjas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų gynybai užtikrinti. Kartu su komanda A. Raulinaitis sprendė, kaip užtikrinti laivų komunikaciją, esant „radijo tylai“, nenaudojant radijo ryšio. Studentai ne tik pasiūlė problemos sprendimo būdą – susisiekimui naudoti išmaniąją infraraudonųjų spindulių technologiją, bet ir sukūrė prototipą. Idėją įvertino ir kompetentinga komisija, o talentingų studentų grupelė, tarp kurių buvo ir A. Raulinaitis, įveikė net ir ilgametę patirtį savo srityje sukaupusius specialistus bei užėmė pirmąją vietą. Šiuo metu vyksta ir tolimesni projekto įgyvendinimo ir praktinio pritaikomumo darbai.
Nors hakatonas vyko tik 2 dienas, Antanas pripažįsta, kad inovatyvūs sprendimai per dieną ar dvi negimsta – tam reikia nuoseklaus pasiruošimo ir kruopštaus darbo.
Paradoksalu, bet prie inovatyviausių sprendimų prisidedantis studentas apie aviacijos studijas nesvajojo. Vaikystėje Antanas norėjo būti informacinių technologijų specialistu, o, užvėręs gimnazijos duris, pasirinko mechanikos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete („VilniusTech“). Visgi po metų laiko, nusprendęs persikvalifikuoti, Antanas nuo inžinerijos mokslų nepabėgo, tik pasirinko kitą kryptį – aviacijos inžineriją. „Nuo mažens esu „krapštukas“, todėl man patinka užduotys, reikalaujančios susikaupimo ir kruopštaus darbo. Dar vaikystėje mėgau išardyti mašinėles ir pasižiūrėti, kokie mechanizmai yra viduje, taip pat mane visuomet žavėjo aviacija, todėl mėgdavau pakelti galvą į dangų, pažiūrėti, koks orlaivis ten skrenda, o dabar tai darau dar dažniau“, – sako jaunasis inžinierius.
Pirmuosius žingsnius aviacijos pasaulyje birštoniškis žengė dar pirmuosiuose kursuose, prisidėdamas prie gimtojo krašto oreivių klubo „Audenis“ veiklos, čia jaunosios kartos atstovas padėdavo pakelti į orą karšto oro balionus, prisidėdavo prie varžybų bei komercinių skrydžių organizavimo. Įgijęs aviacijos inžinerijos bakalauro diplomą, vaikinas pradėjo dirbti „GetJet airlines“ oro linijose, kuriose jaunam, bet krupščiam specialistui buvo patikėta planuoti trumpalaikę ir ilgalaikę orlaivių techninę priežiūrą. Nors COVID-19 pandemija bene labiausiai paveikė turizmą, o kartu su juo ir aviacijos sektorių, jaunuolis nusprendė nekeisti mėgstamos srities ir šiuo metu žinių semiasi vokiečių kapitalo įmonėje „Seagull aviation“, kurioje dirba jaunesniuoju aviacijos konsultantu ir tinkamumo skraidyti užtikrinimo koordinatoriumi.
Aviacijos specialistų darbas ir iki pandemijos buvo nelengvas. Šiame sektoriuje negalima nei menkutė klaida, todėl ir stresas čia – nesvetimas. Nepaisant iškylančių sunkumų, aviacija birštoniškį žavi savo dinamiškumu. „Ir streso, ir įtampos tikrai būna, bet jauniems žmonėms augti padeda kolegos, tačiau mane labiausiai žavi tai, jog šiame darbe nėra rutinos. Daug keliaujame, nes projektai vystomi visame pasaulyje, pavyzdžiui, dabar dirbu Ispanijoje. Kaskart tenka susidurti su naujais iššūkiais ir spręsti vis kitas problemas“, – tvirtina jaunasis aviacijos specialistas.
Su lėktuvais susijęs ne tik Antano darbas, bet ir laisvalaikis. Jis prisipažįsta labai nemėgstantis sėdėti ant sofos. Poilsis jam – tai sportas, kelionės ir naujos patirtys, todėl vaikinas svajoja išbandyti dar neatrastas oro transporto priemones. A. Raulinaitis džiaugiasi, kad šią vasarą jam jau teko skristi su parasparniu bei ultralengvu lėktuvu ir pasisemti naujų įspūdžių, o ateinančios vasaros planuose – sklandytuvas.
Paklaustas, kokie jo tolimesni planai ir kokių inovatyvių idėjų Lietuva dar gali tikėtis, perspektyvus jaunuolis sako, jog šiuo metu svarbiausia sėkmingai pabaigti magistrantūros studijas ir sukaupti daugiau žinių komercinėje aviacijoje. „Visuomet stengiuosi tobulėti, išbandyti ką nors naujo. Kas žino, galbūt atrasiu save ir mažo orlaivio piloto kėdėje“, – teigia 25-erių metų vaikinas.
Rimantė Jančauskaitė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt