Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone, amžino poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien ypatinga diena. „Kažin, ar tikėjomės, kad jos sulauksime, nebent giminės. Bet šiemet sugebėjome atrasti, kas mums taip svarbu, kas įrodo, kas mes buvome, ką su mumis darė, kokį likimą išgyveno Lietuva ir jos žmonės“, - sakė prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, matydami sisteminę ir tiek metų saugomą neapykantą ir dabar, žinome, kad visos aukos buvo be galo svarbios ir lėmė mūsų likimą.
„Net vienas žmogus sistemai buvo toks pavojingas, toks svarbus, kad reikėjo sunaikinti ne tik jį patį ir jo šeimą, bet paslėpti jo tapatybę. Nepavyko. Šiandien galime ne tik rimtai svarstyti, kaip tai svarbu, bet ir pasidžiaugti - žinosime, kur palaidotas žmogus, kurį vadinome Vanagu, ir lankyti jo kapą“, - sakė prezidentė.
D. Grybauskaitės žodžiais, nesugebėta paslėpti A. Ramanausko-Vanago istorijos, kankinimų, kaip KGB nepavyko suklaidinti mūsų mokslininkų įvairiais sukurptais dokumentais ir bylomis. Sugebėjome atskirti, kas yra ir kas nėra didvyris.
„Puikiai žinome, kad norima suniekinti kiekvieną mūsų pasipriešinimo dalyvį, o kartu ir visą valstybę. Ne be reikalo jūsų šiandien čia tiek daug - jums kiekvienam svarbu, kad taip nebūtų. Tegu tai mato tie, kas norėjo ištrinti mūsų ateitį, visi kurie mūsų nekentė, niekino ir naikino - to niekada nebus. Jeigu liks nors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir tėvynę, tėvynė visada išliks“, - sakė prezidentė.
Atiduodamas pagarbą brigados generolui A. Ramanauskui-Vanagui Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas priminė, kad gyvename labai simbolišku laiku: švenčiame ne tik atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenės įkūrimo šimtmetį, bet ir A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines.
„Tai - ypatingi lemties ženklai, kaip ir Nepriklausomybės akto bei A. Ramanausko-Vanago palaikų radimas Našlaičių kapinėse. Manau, tai ne atsitiktinumai, o glaudžiai susiję dalykai“, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas, primindamas A. Ramanausko-Vanago biografijos faktus ir apibendrindamas jo aukos prasmę ir svarbą šiandien.
A.Ramanausko-Vanago dukrai Auksutei Ramanauskaitei-Skokauskienei buvo perduoti tėčiui skirti valstybiniai apdovanojimai.
A.Ramanauskaitė-Skokauskienė tėčio neteko, kai jai buvo 9 metai. „Dabar aš turėsiu jo kapą, pašventintą vietą, kur ilsėsis jo palaikai, galėsiu bet kada ją aplankyti, kaip ir Lietuvos žmonės, už kuriuos jis žuvo“, - sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Tai geriausia istorijos pamoka, kartojo pagerbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago į Šv. Jonų bažnyčią ir Vilniaus arkikatedrą ėję žmonės.
Kaip dalijosi jie, atsisveikinti ir pagerbti A. Ramanausko-Vanago rinktasi kaip į Sąjūdžio mitingą.
ELTA primena, kad pedagogo, žurnalisto, karininko, rezistento, kovotojo už Nepriklausomybę, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio.
1918 metų kovo 6 dieną Niu Britene, JAV, gimęs A. Ramanauskas-Vanagas po suėmimo ir žiaurių kankinimų nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną, būdamas 39 metų. Jo egzekucijos aplinkybės galutinai išaiškintos tik šiais metais.
Birželio 8 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) bei Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė apie vadinamosiose Našlaičių kapinėse rastus A. Ramanausko-Vanago palaikus. Kaip sakė mokslininkai, odontologinis, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė ne 100, bet 150 proc. garantavo, kad tai yra A. Ramanausko-Vanago palaikai.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, mirties nuosprendis partizanų vadui buvo atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta. Paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
LGGRTC taip pat nustatė, kad jau po paskelbto mirties nuosprendžio A. Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.
Tyrimai patvirtino, kad generolas sovietų buvo žiauriai kankinamas - jo akiduobės gilumoje aptikti sužalojimai, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi.
„Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant A. Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje“, - teigė mokslininkai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 metais - dimisijos brigados generolo laipsnis, taip pat įteisinti dar 1949 ir 1950 metais Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai: 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. Jo vardu pavadinta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.
Kaip skelbė ELTA, Seimas, atsižvelgdamas į A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.
ELTA