Anglija privėrė duris studentams iš Europos Sąjungos – lietuviai stoja kitur

Nuo 2021 metų rudens Anglijoje planuojantys studijuoti Europos Sąjungos studentai privalės mokėti pilną studijų kainą, taip pat jie praranda galimybę gauti valstybinę paskolą studijoms. Toks Didžiosios Britanijos valstybinių universitetų ministrės Michelle Donelan paskelbtas sprendimas ženkliai sumažino šiais metais norinčiųjų stoti į Anglijos universitetus skaičių, tačiau tai nereiškia, kad norinčiųjų studijuoti svetur yra mažiau – išaugo kitų ES šalių universitetų populiarumas.

Stojančiųjų į Angliją skaičius ženkliai krito

Susisiekus su stojantiesiems į užsienio universitetus padedančios organizacijos „Kastu“ vadovu Artur Jefimov paaiškėjo, kad po „Brexit“ atsiradus apribojimams studijuoti Anglijoje, stojančiųjų į šios šalies universitetus ženkliai sumažėjo. Tai galima pastebėti Britanijos universitetų ir kolegijų priėmimo tarnybos UCAS suvestinėje. Jei 2020 metais į Anglijos universitetus buvo pateikta 1390, o 2018 metais net 1780 anketų, tai šių metų sausį jų skaičius gerokai mažesnis – tik 490. Nors norinčiųjų studijuoti Anglijoje lietuvių gretos praretėjo, A. Jefimov pastebi, kad ženkliai paaugo kandidatų į Nyderlandų, Danijos bei Belgijos universitetus skaičius. 

Įstoję užsienyje jau krauna lagaminus

Savo žinių bagažą užsienio universitetuose norinčių papildyti abiturientų  netrūksta. Viena populiariausių krypčių šiais metais – Nyderlandai.

„Visada žinojau, kad noriu išmėginti save svetur, todėl išdrįsau perlipti save ir galutinį sprendimą priėmiau jau 11 klasės pradžioje“ – savo studijų pasirinkimą komentavo Roterdamo verslo mokykloje studijuosiantis Simas. „Žinoma, galėjau pasirinkti studijas Vilniuje, visgi namai arti, ten yra draugų, bet man tai būtų per daug patogu“, – mintimis dalinasi vaikinas. Pasak jo, pasiruošti šiam etapui padeda skaitymas, jau studijuojantys žmonės ir jų rekomendacijos. „Svarbu domėtis, nes daug studentų nori pasidalinti savo patirtimis ir patarimais“ – sakė mažeikietis. 

Taip pat į Nyderlandus išvyksiantis studijuoti Gytis neslepia, kad apie Lietuvos aukštąsias mokyklas net nesvarstė, o studijuoti užsienyje nusprendė jau tada, kai „tik po truputį pradėjo kilti klausimai apie studijas“. Panevėžietis laukia studijų ir džiaugiasi, kad turės galimybę ne tik patirti, kas yra studento gyvenimas, bet ir pažinti kitų kultūrų žmones bei užsienį. 

Abu jaunuoliai tikina, kad stojimo procesas buvo nesudėtingas. Stojant reikėjo pateikti motyvacinius laiškus, CV, pažymių išrašus bei kitus dokumentus.

Koronavirusas nebegąsdina

Stojimai į užsienio aukštąsias mokyklas per pandemiją nestoja. Pasak „Kastu“ vadovo, baimės dėl koronaviruso šiais metais yra gerokai mažiau. „Jau pakankamai ilgą laiką gyvename su tuo,  vyksta sparti vakcinacija Lietuvoje ir kitose šalyse, todėl yra tikimasi, kad jau nuo rugsėjo studijos vyks įprastais mokymo metodais“, – sakė jis. 

Būsimieji užsienio universitetų studentai taip pat patvirtino, kad pandemija jokių problemų stojant nesukėlė, o universitetai yra pasiruošę studentus priimti auditorijose.

Studijuoti lieka Lietuvoje

Nors visų pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti liepos 23 dieną, studijuoti Lietuvoje besirengiantys jaunuoliai jau ruošiasi naujam gyvenimo etapui. Pasirinkimo kryžkelėje esančios Raminta ir Iveta kol kas nėra įsitikinusios, kokia studijų programa bus jų pasirinkimų viršuje, tačiau abi žino, kad aukštojo išsilavinimo sieks Lietuvoje. 

Raminta neslėpė, kad yra mąsčiusi apie galimybę studijuoti užsienyje, tačiau „niekada apie tai negalvojo kaip apie realų dalyką“. Iveta prisiminė renginius mokykloje, į kuriuos atvažiavę svečiai kvietė studijuoti Olandijoje, Norvegijoje, Anglijoje ir nors mintis išvykti svetur Ivetai patiko, ji nusprendė likti Lietuvoje „dėl artimųjų, savos kalbos, lengvesnės naujo etapo pradžios“.

Mechanikos inžineriją Kaune studijuoti ketinantis Nojus pasidalino, kad nuo studijų užsienyje atgraso kainos: „Domina studijos JAV, bet kol kas mokslus tęsiu čia – tėvynėje“, – sakė vaikinas.

Tikisi pamatyti auditorijas

Beveik visus praėjusius mokslo metus dauguma studentų praleido ne auditorijose, o prie kompiuterių. Nors situacija, atrodo, gerėja, dar nėra aišku, kokiu būdu studijos vyks artėjančiais mokslo metais. Būsimi pirmakursiai tikisi, kad paskaitos vyks auditorijose, nes metai, praleisti mokantis namuose, padėjo suprasti, kad be kontaktinio darbo kenčia mokymosi kokybė. Jaunuoliai tvirtino, kad mokantis nuotoliniu būdu jiems trūksta susikaupimo, produktyvumo ir motyvacijos stengtis, todėl darbas auditorijose labai svarbus.