Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
„Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“.
„Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.
Interviu, kuris bus paskelbtas pirmadienį, ištraukos savaitgalį buvo patalpintos provalstybiniame tinklapyje wpolityce.pl.
Varšuva pretenduoja į 35,4 mlrd. eurų, įskaitant 23,9 mlrd. eurų tiesioginių subsidijų, skirtų finansuoti atsigavimui po koronaviruso pandemijos.
Europos Sąjunga atsisakė išmokėti šias lėšas tol, kol Lenkija neatšauks teisinio reguliavimo, kuris, jos teigimu, pažeidžia šalies teismų nepriklausomumą.
Papildomo spaudimo Varšuva patiria iš Europos Teisingumo Teismo, skyrusio 1 mln. eurų baudą už kiekvieną dieną, kol įstatymai nėra pakeisti.
Į tai reaguodama Lenkija įgyvendino keletą pakeitimų savo įstatymuose, tačiau Europos Komisija nusprendė, jog jie nėra pakankami.
A. Duda interviu taip pat tvirtino, jog „kairioji liberalioji stovykla, kurios atstovai sudaro daugumą Komisijoje, nori bet kokia kaina išprovokuoti valdžios pasikeitimą Lenkijoje“.
Žiniasklaida skelbia, jog Lenkijos valdančioji nacionalistinė konservatyvioji vyriausybė nesutaria dėl pozicijos ginče su Briuseliu – ypač dėl nešališkumo testo teisėjams.
Kai kurie valdančiosios partijos nariai yra linkę pasiūlyti daugiau pakeitimų, kurie patenkintų Briuselio reikalavimus, tuo tarpu kiti tam priešinasi.