Andrius Pauliukevičius: aklai sveikos gyvensenos madomis sekti nepatariu

Noras ne tik gerai jaustis, bet ir gražiai atrodyti žmones skatina aukštyn kojomis versti įprastą gyvenimo būdą. Europos čempionas, asmeninis treneris Andrius Pauliukevičius įsitikinęs, kad neverta aklai sekti sveikos gyvensenos madomis, o nutrūkus – plakti save ir grįžti prie senų įpročių. „Viskas mūsų galvose” - įsitikinęs jis.

Esate sakęs, kad norint pradėti sveikiau gyventi ir gerai jaustis, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į mitybą. Tačiau informacijos apie tai, kas iš tiesų sveika, naudinga yra daug ir prieštaringos. Nuo ko gi pradėti?

Iš tiesų, vieną mėnesį gąsdinama, kad cukrus yra baltoji mirtis. Vėliau pareiškiama, kad jis mūsų organizmui būtinas ir net sveikas. Tada dar kas nors papasakojama apie baltymus ar riebalus, sulčių naudą ar žalą. O žmonės skaito ir galiausiai pasimeta, nebežino kuo tikėti.

Pirma, mąstykite kritiškai ir bent jau nepulkite visko išbandyti praktiškai. Antra, žinokite, kad geriausiai patarti ir konsultuoti gali tie, kuriems jau pavyko pasiekti rezultatų. Kitaip tariant, kaip išsiskyrusio draugo neverta klausti patarimo, kaip sukurti darnią šeimą, ar verslo klausimais konsultuotis su istorikais bei geografais, taip ir siekiant stipraus bei sveiko kūno neverta klausyti tų, kurie negali patys savo pavyzdžiu paliudyti, kad žino, ką kalba.

Visi suvokiame, kad esam individualūs, skirtingi, tačiau nepaisant to ieškome magiško recepto sveikatai ir grožiui. Jūsų manymu, ar toks receptas egzistuoja?

Žmonės labai nori vieno recepto, universalaus patarimo ir dar tikisi, kad jis bus lengvas. Tačiau viskas kiek sudėtingiau.

Tarkime, šiuo metu madingos sulčių dietos. Jų laikytis paprasta, skanu, tačiau faktas tas, kad dietos laikui pasibaigus visai nebeaišku, kaip gi žmogus turėtų maitintis toliau. Vienas bendras principas yra toks - dieta nėra veiksminga, jei joje nenurodomas planas, ką daryti jai pasibaigus. Sveika, subalansuota mityba tuo ir gera, kad žmogus taip maitintis gali nors ir visą gyvenimą. Jei žvelgiate į dietos aprašymą ir visiškai nuoširdžiai žinote, kad jos jums nepavyks laikytis ilgai, reiškia ji jums tiesiog netinka ir norimų rezultatų neduos.

Sporte irgi vyrauja tam tikros mados. Pavyzdžiui keičiasi grupinių treniruočių mados. Prieš gerą dešimtmetį buvo labai populiarus stepas, dabar labai populiarus crossfit‘as. Viena didesnių klaidų - išsikelti nerealistiškus tikslus ir bet kokia kaina jų siekti. Gaila, tačiau tokiu atveju rezultatas būna tik vienas: nualintas organizmas, išvesta iš pusiausvyros nervų sistema ir galiausiai - nusivylimas, po kurio viską metame, nes rezultatas nedžiugina taip labai, kaip vargina pats procesas.

Visi nori svorio numesti kuo greičiau, raumenis išryškinti kuo labiau ir pageidautina be didelių pastangų. Išduokite, kaip žinoti, kad išsikelti tikslai realistiški?

Skaičiuojama paprastai: norint sveikai mesti svorį, pakanka numesti 1 proc. kūno masės per savaitę. Taigi, jei sveriate 80 kg, o norite sverti 60 kg, jums reikia nusiteikti, kad mesdami po 700-800 g per savaitę, galutinį rezultatą pasieksite maždaug po 25 savaičių, t.y. maždaug per pusmetį.

Tokiu principu vadovaujantis, svorį mesite nekenkdamas savo organizmui, pokyčius pavyks išlaikyti, o laikas per kurį tai įvyks - tikrai realistiškas, tad nebus nusivylimo. Apie tai, kaip susidaryti sveikos mitybos planą, kokių klasikinių principų laikytis, taip pat galėsite sužinoti šį šeštadienį nuo 13 iki 14 val. apsilankę parodoje „Baltmedica“, kurioje bendrausiu su lankytojais ir turėsite galimybę laimėti mano sudarytą asmeninį mitybos planą.

O kaip žinoti, kad pasirinktas fizinio aktyvumo lygis pakankamas?

Galioja tas pats principas - keliami tikslai turi būti realūs. 3-4 kartai per savaitę po vieną valandą yra pakankamai optimalus krūvis. Jei žmogus nėra profesionalus sportininkas, fizinis aktyvumas neturi nei užimti jo viso laiko, nei užvaldyti proto.

Iš prigimties esame tingūs ir tik savo protu bei valios pastangomis duodame komandą kūnui kelti svorį, daryti pritūpimus ar bėgti. Centrinė nervų sistema pervargsta, kai tokie impulsai duodami per dažnai ar per sunkūs. Tuomet dingsta ir motyvacija. Tai ypač aktualu kai kalbame apie darbą su treniruokliais ir svoriais. Tokio tipo treniruotėms 3-4 kartų per savaitę tikrai pakanka. Jei kalbame apie lengvesnį krūvį - važiavimą dviračiu, vaikščiojimą, lengvą bėgimą - tuomet ir tankumas bei trukmė gali būti ilgesnė. Tiesiog tokia veikla nevargina centrinės nervų sistemos, esame labiau atsipalaidavę ir lengviau mėgautis pačiu aktyvumu.

Iš to, ką sakote atrodo, kad vos ne pats svarbiausias dalykas kelyje į sveikatą ir gražų kūną yra psichologija. Kiek ji lemia sėkmės?

Taip, būtent psichologija yra visų svarbiausia. Svarbiausia žinoti, kad viskam reikia laiko. Ir jo sau duoti. Nespausti, nereikalauti iš savęs to, kas neįmanoma. Tik su teisinga psichologine nuostata bus galima mėgautis pokyčiais ir išvengti nusivylimų.

Na, o jeigu palūžome, suklupome ir tarkime prisišlamštėme netikusio maisto arba neberandame motyvacijos vėl sportuoti. Kaip elgtis tada?

Taip tikrai nutinka, ir iš patirties galiu pasakyti, kad su tuo dažniau susiduria moterys. Blogiau už patį palūžimą yra tai, kad jos save smerkia, tada dar nusprendžia, kad jau viskas prarasta, visus naujus įpročius nubraukia ir prie jų nebegrįžta.

Tokią situaciją vadinu „velniop visa tai“ efektu. Palūžti yra visiškai normalu. Ir reikia žinoti, kad tas vienas kartas tikrai neturi lemiamos įtakos, tikrai visko nenubraukia ir nesugadina. Žinokite tai ir nesmerkite savęs. Kaip savaitgalio poilsis nenubraukia penkių dienų darbo, taip vienas paslydimas nenubraukia sveikos gyvensenos pasiekimų.

Mano patarimas - tokius nutrūkimus tiesiog planuokite. Jei žinote, kad savaitgalį važiuosite pas giminaičius, tai ir atsipalaiduokite, mėgaukitės cepelinais ar naminiu pyragu. Mums didžiausią įtaką daro tai, kaip gyvename ir valgome nuolat, o ne retkarčiais.

Kokios didžiausios pradedančiųjų keisti gyvenimo būdą klaidos?

Viena jų - dirbtinai išpūsti, nerealistiški lūkesčiai. Kita - manymas, kad gerų rezultatų galima pasiekti vien sportu. Žinokite, kad be mitybos ir dienotvarkės korekcijų tai visgi nėra įmanoma.

Iš pradedančiųjų sportuoti klaidų paminėčiau bandymus bėgioti, kai bėgioti dar negalima. Bėgimas yra paprasta fizinio aktyvumo forma, tačiau ne visiems saugu tai daryti. Tarkime jei per didelis kūno svoris, bėgiojant smarkiai kenčia apatinė nugaros dalis ir keliai. Nereikia to daryti ir tada, kai bendras kūno lankstumas yra nepakankamas.