Anapilin iškeliavo gamtininkė Marija Vyšniauskaitė-Jankauskienė

Anapilin iškeliavo gamtininkė Marija Vyšniauskaitė-Jankauskienė
Plungė
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Plungės rajono savivaldybės inf.

Rugsėjo 28 diena, trečiadienis, buvo saulėtas ir vėjuotas, vakare Plateliuose lijo. Dangus verkė, į Dausas iškeliavo Marija…

Netekome žymios gamtininkės, „gamtos poetės“, kolegės, plateliškiams brangaus žmogaus Marijos Vyšniauskaitės-Jankauskienės. Gimė 1954 m. gegužės 2 dieną, Žemaitijos pakraštyje, Skuodo rajone, Klauseikių kaimo vienkiemyje. Augo penkių vaikų šeimoje, anksti neteko mamos. Mokėsi Klauseikiuose, Aleksandrijoje, Skuode. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, kur įsigijo biologo, biologijos-chemijos dėstytojo specialybę. Dirbo Valstybinėje sėklų inspekcijoje Skuode (1972–1977), Respublikinėje gamtos tyrimo laboratorijos Žemaitijos filiale Mosėdyje (1977–1993), Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų tarnybos Žemaitijos monitoringo stotyje (1993–2000), Salantų regioniniame parke (1997–2001), Žemaitijos nacionalinio parke (2000–2022).

Gamtininkė, dirbdama tyrimo laboratorijoje Mosėdyje, buvo atsakinga už naujų saugomų teritorijų steigimą, Respublikinio unikalių akmenų muziejaus (kartu su Vaclovu Intu) kūrimą, kitas gamtosaugines veiklas. Jos pastangomis buvo įkurti Laumių, Margininkų bei Sudėnų botaniniai zoologiniai draustiniai, Aukšojo tyro telmologinis draustinis, bent aštuoni regioninės reikšmės draustiniai, daugeliui unikalių gamtos objektų suteiktas paminklų statusas. Prisidėjo prie Žemaitijos nacionalinio parko planavimo scemos kūrimo (1997), atliko įvairius gamtinius tyrimus Varnių, Salantų regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliname parke, įvairiuose Žemaitijos nacionaliniam parkui priskirtuose draustiniuose. Buvo įvairių gamtosauginių projektų („Plokštinės miško tvarkymo darbai“, „Pažeisto Gardų ozo tvarkymo darbai“, „Platelių ežero hidroįrenginio rekonstrukcija“, „Aukštojo tyro pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas, išsaugant biologinę įvairovę NATURA 2000 teritorijose“, „Žemaitijos nacionalinio parko gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimas supažindinant juos su ES reikalavimais“, „Buvusios Plokštinės karinės bazės pritaikymas šikšnosparnių apsaugai ir pažintiniam turizmui“, „Pažeistų ŽNP teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rūšių bei buveinių išsaugojimui“) vadovė arba dalyvė. Dalyvavo kertinių miško buveinių (KMB) projekte (2002–2004), Gamtos paveldo fondo vykdytoje Lietuvos pievų inventorizacijoje (2003–2004).

Buvo aukščiausios klasės gamtininkė ekspertė, daugiausiai dėmesio skyrusi paukščių stebėsenai ir jų apsaugai (Ornitologų sąjungos narė). Marijai buvo svarbu, kad mus supančią gamtinę aplinką pažintų ir vertintų visuomenė: inicijavo arba prisidėjo prie „Giliuko ir kaštoniuko“, „Šeirės“, „Paplatelės“, „Ploštinės“, „Gardų ozo“ ir „Liepijos“ pėsčiųjų gamtos takų įkūrimo Žemaitijos nacionaliniame parke. Ekologijos klubo „Liepija“ įkūrėja ir vadovė, Platelių bendruomenės narė.

Marija Jankauskienė yra knygų „Dvaras prie Aleksandrijos“ ir „Gydytojas Vaclovas Intas“ bendraautorė, „Pauškių tyro paslaptys“, „Viliojanti gamtos knyga“ tekstų autorė, rašė įvairius straipsnius apie gamtą „Žaliajam pasauliui“, Žurnalui „Apie gamtą“, Plungės rajono spaudai, Žemaitijos nacionalinio parko leidiniams. Subtiliai, lyg poetė ar tapytoja, mokėjo atskleisti gamtos paslaptis, pamatyti mažus stebuklus kasdienybėje: pražydusį geltoną šalpusnio žiedelį, išgirsti žvirblelio čirškėjimą krūme prie namų…

Marija nuo vaikystės gyveno darnoje su gamta. Jai skaudėjo dėl žmonių beatodairiško aplinkos niokojimo, savininkiškumo, gamtą jautė visa savo esybe. Gamtininkei buvo svarbi prigimtinė tradicinė kultūra, Žemaitijos krašto kultūros versmės. Mėgo keliauti, fotografuoti, uogauti, grybauti, užsiimti sodininkyste ir daržininkyste. Užaugino tris dukras, kurios padovanojo penkis anūkus.