Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Rugsėjo 25 dieną, pradėjusi devyniasdešimt antruosius metus, iš Molėtų rajono tautodailininkų būrio amžinybėn išėjo Teresė Sabaliauskienė – sertifikuota tradicinio siuvinėjimo amatininkė, bene vienintelė rajone lietuviškų margučių ornamentikos žinovė, skutinėjimo specialistė. Atmintyje išliks elegantiška, visuomet išlaikiusi savitą aprangos stilių, apsiskaičiusi, diskutuodama nuolat ieškojusi atsakymų į įvairius klausimus literatūroje, reiškusi, kaip subtili organizuojamų vietinių parodų komponuotoja.
Įvairiose parodose, konkursuose žiūrovo žvilgsnis ilgėliau sustodavo prie Teresės adinuke ir peltakiavimu atliktų darbų. Prieš šešerius metus ji rašė: „Rankdarbiai į mano gyvenimą atėjo lyg savaime. Pradėjau nuo kojinių adymo, nosinių apnėrimo ir net pradėjau siuvinėti lėlėms sukneles. Sunkiu pokario laiku reikėjo daug išmonės, kad pasipuoštum. Teko siuvinėti uniformų apykakles, sijonus, palaidinukes, megzti ir nerti palaidinukes, megztukus. Panevėžio 2-ojė mergaičių gimnazijoje buvo nuostabi rankdarbių mokytoja, buvusi vienuolė, ji ir davė tikrus siuvinėjimo pagrindus. Čia supratau, kad siuvinėjimas yra menas. (...) Pradėjusi dirbti dabartinėje Alantos technologijos ir verslo mokykloje susipažinau su Janina Čekeliene, kuri čia organizuodavo parodas. Pamačiusi mano senus darbus, Janina pasiūlė ir man dalyvauti su siuvinėjimais ir margučiais“.
Tekstilės dailininkė Michalina Šaknienė apibendrindama Teresės siuvinėjimo darbus rašo: „Autorė neapsiribojo vien balta spalva, rankdarbių nemargino, nes tai sumenkintų subtilumą, ji ieškojo švelnaus, sudvasinto fono ir jam panašios spalvos rašte. Siuvinėjimo darbuose kūrė plokštumas su kosmoso, runų ženklais“. Teresė – nuolatinė nuo Molėtų rajono savivaldybės tarybos steigtos Dailės ir fotografijos premijos parodos pradžios iki 2015 metų, kurioje už harmoningą darbų raišką buvo skirtos nominacijos 2003, 2006, 2007, 2009 ir 2011 m. dalyvė. Tautodailininkės darbai eksponuoti rajoninėse velykinių margučių, pavasarinių puokščių ir proginių darbelių parodose, Utenos regiono liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“, respublikinėse liaudies meno parodose, lietuvių liaudies meno parodoje Lietuvos ambasadoje Varšuvoje (Lenkija). Teresė Sabaliauskienė sukaupta profesionalia patirtimi drauge su Naujasodyje gyvenančiomis siuvinėtojomis Janina Čekeliene ir Ramute Žiagūniene, Angele Stase Bareikiene dalinosi Aukštaitijos siuvinėtojų stovyklose, Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklose, vėliau respublikinėse tradicinio siuvinėjimo stovyklose, organizuojamose Naujasodyje ir kaimo turizmo sodyboje „Žemuoginė“.
Siuvinėtoja savo kompozicijose tradicinius adinukės žiedynus mėgo įpinti į peltakiu suskaldytas plokštumas, kas visus, ypač moteris žavėdavo.