Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kinija ir Taivanas / Scanpix
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.
Tačiau jis prognozavo, kad Xi nepradės invazijos į Taivaną „artimiausiu metu“, nes svarbiausias Kinijos lyderio prioritetas yra ne susivienijimas, o režimo ir savo valdžios išlaikymas.
A. Takahara kalbėjo Taipėjuje vykusiame simpoziume, kurį surengė Nacionalinio Čengči universiteto Tarptautinių santykių institutas ir kuriame buvo aptariamas galimas D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį poveikis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims, įskaitant Taivaną.
Savo pagrindinėje kalboje A. Takahara pabrėžė Xi posūkį nuo pareiškimo buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai, kad Ramusis vandenynas yra pakankamai didelis ir JAV, ir Kinijai, iki žodžių, pernai pasakytų dabartiniam prezidentui Joe Bidenui, kad pasaulis gali sutalpinti abi šalis.
Žvelgdamas į Ramųjį vandenyną iš Kinijos perspektyvos, Xi mano, kad Taivano suvienijimas yra būtinas ne tik kaip „labai nacionalistinis tikslas“, bet ir kaip būdas pralaužti pirmąją salų grandinę ir užsitikrinti pranašumą strateginėje konkurencijoje su JAV, sakė japonų mokslininkas.
„Bet kai Xi Jinpingas nuspręs, kad geriau pulti Taivaną, kad išlaikytų valdžią, tada, manau, jis ir puls – bet tai bus ne rytoj, ne kitais metais, ne 2027-aisiais“, – sakė jis, pridurdamas, kad Xi tikriausiai tęs dabartinę „pergalės be kovos“ strategiją, kuri remiasi ekonomine ir kultūrine infiltracija į Taivaną.
Po simpoziumo A. Takahara sakė interviu CNA, kad jei D. Trumpas nepakeis JAV ir Taivano politikos „dideliu mastu“, tai greičiausiai Xi susilaikys nuo karinės jėgos panaudojimo prieš Taivaną per antrąją D. Trumpo kadenciją.
„Pulti Taivaną yra pernelyg rizikinga“, – sakė jis, aiškindamas, kad tokie veiksmai smarkiai pakenktų Kinijos ekonomikai ir „neabejotinai pakenktų jo (Xi) valdymo legitimumo pagrindams“.
A. Takahara pridūrė, kad Kinijos „neišprovokuotos invazijos“ atveju JAV greičiausiai įsikištų su Japonijos parama, su sąlyga, kad dabartinė Taivano politika nesikeis.
Tačiau, jei Taivanas staiga paskelbtų nepriklausomybę „be Vašingtono ar Tokijo pritarimo“, JAV ir Japonija greičiausiai susilaikytų nuo įsikišimo į tokiomis aplinkybėmis sukeltą Kinijos invaziją.
Pritardamas A. Takaharai, Samo Houstono valstybinio universiteto Politikos mokslų katedros docentas Dennisas Wengas prognozavo, kad, valdant D. Trumpui, karo ar karinių konfliktų tarp Taivano ir Kinijos nebus, nes D. Trumpas griežtai pasisako prieš karinę konfrontaciją.
„Jis panaudos visas įmanomas derybų rūšis, kad užkirstų kelią Taivano ir Kinijos karui“, – sakė D. Wengas.
Nors mažai tikėtina, kad Kinija per ateinančius ketverius metus surengtų invaziją į Taivaną, D. Wengas sakė, kad Pekinas panaudos „kai kurias kitas priemones“, pavyzdžiui, nutrauks prekybos sandorius su Taivanu ir dar labiau izoliuos jį, „atimdamas“ iš jo dar likusius diplomatinius sąjungininkus.