Analitikai skeptiškai vertina Pekine pasiektą susitarimą dėl palestiniečių vienybės

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“ antradienį susitarė su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“ suformuoti „nacionalinės vienybės vyriausybę“, pasibaigus karui Gazos Ruože, tačiau analitikai skeptiškai vertina Pekino tarpininkaujamo susitarimo reikšmę.

Susitarimu, kurį antradienį pasirašė keliolika palestiniečių organizacijų, siekiama rasti bendrą pagrindą būsimoms palestiniečių politinėms institucijoms, kurios šiuo metu yra padalytos tarp „Fatah“ dominuojamos palestiniečių savivaldos okupuotame Vakarų Krante ir „Hamas“ Gazos Ruože.

Naujienų agentūros AFP kalbinti analitikai sakė, kad vis dar bando įvertinti Kinijos iniciatyvos reikšmę, tačiau vienas iš jų teigė, kad, atsižvelgiant į daugybę nesėkmingų bandymų susivienyti palestiniečių organizacijoms, ji gali būti tik „popieriaus lapas“.

Kuo svarbus Pekino susitarimas? 

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad susitarimas atveria kelią „laikinajai nacionalinės vienybės vyriausybei“ okupuotame Vakarų Krante ir pokario Gazos Ruože.

„Šiandien pasirašome nacionalinės vienybės susitarimą (...). Esame įsipareigoję siekti nacionalinės vienybės ir raginame tai daryti“, – po sutarties pasirašymo ceremonijos sakė „Hamas“ pasiuntinys Mussa Abu Marzuqas.

Idėja apie pokarinę Gazos Ruožo technokratų vyriausybę sklandė nuo pirmųjų karo, kurį sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Pietų Izraelį praėjusių metų spalio 7 dieną, mėnesių.

„Neoficialūs „Fatah“ ir „Hamas“ susitikimai vyksta nuolat“, – pareiškė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) Vidurio Rytų programos direktorius Joostas Hiltermannas.

Jis sakė AFP, kad pastarosiomis derybomis Kinijoje „beveik nieko nepasiekta“.

ICG vyresnioji palestiniečių analitikė Tahani Mustafa teigė, kad susitarimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į pastarojo meto kai kurių Europos vyriausybių žingsnius pripažinti palestiniečių valstybę.

„Dabar pasaulyje vis labiau stiprėja palestiniečių apsisprendimo laisvė, kuria patys palestiniečiai negali pasinaudoti, būdami labai susiskaldę tarpusavyje“, – teigė ji. 

Kokių yra kliūčių? 

J. Hiltermannas teigė, kad ryžtingas Izraelio pasipriešinimas bet kokiam būsimam „Hamas“ vaidmeniui yra rimčiausia iš daugelio kliūčių, trukdančių susitarimui.

„Idealus susitarimas būtų toks, kad „Hamas“ įstotų į palestiniečių išsivadavimo organizaciją (PIO) mainais į leidimą palestiniečių autonomijai grįžti į Gazos Ruožą ir prižiūrėti humanitarinės pagalbos pristatymą bei atstatymą“, – sakė jis.

PIO yra daugiausia pasaulietinių palestiniečių organizacijų aljansas, kurį tarptautinė bendruomenė istoriškai laiko vieninteliu teisėtu palestiniečių tautos atstovu.

„Žinoma, tokiam scenarijui yra daug kliūčių, iš kurių pagrindinė – Izraelis“, – AFP nurodė J. Hiltermannas.

Karą sukėlė „Hamas“ spalį surengtas išpuolis Izraelio pietuose, per kurį žuvo 1 197 žmonės, daugiausia civiliai, remiantis AFP turimais duomenimis. lį „Hamas“ taip pat pagrobė pustrečio šimto įkaitų, iš kurių maždaug pusė tebėra Gazos Ruože, įskaitant 44 Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomus įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. Per jį, „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo per 39 tūkst. žmonių, taip pat daugiausia civiliai.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas antradienį dar kartą pažadėjo, kad „Hamas“ valdymas bus sutriuškintas“.

Gazos Ruožo politikos analitikas Mkhaimaras Abusada kritikavo neaiškią susitarimo formuluotę.

„Palestiniečiui Gazos Ruože (...) susitarimas Pekine tėra tik dar vienas popieriaus lapas“, – sakė jis.

„Išsakoma idėja reformuoti PIO, tačiau nekalbama apie tai, kaip į ją integruoti „Hamas“, – pridūrė jis. 

Kai kurie analitikai suabejojo konkuruojančių palestiniečių organizacijų noro dirbti kartu tikrumu, Izraeliui vykdant atsakomąją karinę kampaniją Gazos Ruože.

„Pareiškimas paskelbtas ne dėl palestiniečių, o tik siekiant įtikti draugams iš Kinijos“, – pažymėjo analitikas Jehadas Harbas.

Kas iš to Kinijai? 

J. Hiltermannas nurodė, kad Kinija yra priklausoma nuo naftos ir dujų importo iš šio regiono, todėl „jai svarbus stabilumas Artimuosiuose Rytuose“.

Ji jau yra padariusi nemažai regione, o praėjusių metų kovą tarpininkavo sudarant netikėtą regiono varžovių Irano ir Saudo Arabijos susitarimą.

Paryžiuje įsikūrusio tarptautinio mokslinių tyrimų universiteto „Sciences Po“ Kinijos užsienio politikos tyrėjas Quentinas Couvreuras teigė, kad pagrindinis Pekino tikslas – skatinti politinį sprendimą, dėl kurio Vašingtono atkakli karinė parama Izraeliui atsidurtų nepalankioje šviesoje.

„Norima apsimesti garbinga, atsakinga supervalstybe ir sumenkinti JAV“, – tvirtino jis.

„Tai daugiau retorikos, diplomatijos šou (...) bet vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje gana skeptiškai vertinu, kad tai galėtų padėti išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą“, – aiškino jis.