Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gilo statybos. A. Rutkausko nuotr.
Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt
Gilo statybomis pramintu nesėkmingu Šiaulių miesto centrinio parko pašonėje esančiu projektu užsiimta kaip reikiant. Šiaulių miesto savivaldybė po teisinių konsultacijų ir po ekspertų išvadų baigia rengti ieškinį teismui. Miesto valdžia pasiryžusi eiti iki galo, kad pastato vaiduoklio neliktų. Tačiau ar pavyks išsireikalauti atlygį už nuostolius, neaišku. Iki tol laimėtos bylos už nesumokėtus žemės mokesčius virto šnipštu.
Teisinės kliūtys
Amžiaus statybomis virtusias Gilo statybas miesto centrinio parko pašonėje bandoma sutvarkyti jau seniai. Pastatas vaiduoklis nejuda iš mirties taško ir nuolat keičia savininkus. Iki šiol visos pastangos susitarti su pastato savininkais buvo bevaisės. Tik nuolat kaupėsi nesumokėti mokesčiai už žemės sklypo nuomą.
Kaip informavo pirmadienio spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pastato savininkai nuolat keičiasi, kas sudarydavo teisines kliūtis nebaigtas statybas užbaigti arba nugriauti.
Vis dėlto, A. Bartulis informavo, kad 1994 m. pradėtoms statyboms greičiausiai ateis galas. Savivaldybė konsultavosi su teisininkais ir advokatais, buvo išanalizuoti keturi galimi scenarijai. Pasirinktas vienas jų – pagal Statybų įstatymą, turi būti fiksuojamas pastato nusidėvėjimas.
Samdė ekspertus
Savivaldybė samdė ekspertus, kad šie atliktų pastato techninę ekspertizę. Prieš mėnesį gautos išvados. Statybas sudaro pastatų kompleksas ir stadionas. Paaiškėjo, kad aplink stadioną esanti tvora, ūkinis pastatas ir pats stadionas – teisiškai užbaigtos statybos. Dar du dideli objektai – nebaigtos statybos. Visų jų būklė bloga.
„Jau iki tol numanėme, kad būklė kelia grėsmę, bet profesionalai patvirtino, kad visų konstrukcijų būklė yra avarinė, galimos griūtys, kyla grėsmė žmonėms“, – aiškino A. Bartulis.
Kaip aiškino direktorius, advokatai ruošia ieškinį teismui. Bus reikalaujama per nurodytą laikotarpį nugriauti grėsme tapusį pastatą. Jeigu to nebus padaryta – griovimu pasirūpintų Savivaldybė ir išsireikalautų nuostolius. Taip pat bus prašoma teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir drausti perleisti savininko teises.
„Ankstesni savininkai turėdavo mokėti žemės mokestį, nemokėdavo, perleisdavo teises kitiems, bylinėdavosi dėl nesumokėtų mokesčių. Reikalausime, kad perleisti savininko teises teismas uždraustų ir teisme kaip atsakovas eitų dabartinis savininkas“, – teigė A. Bartulis.
Eis iki galo
Savivaldybė pasiryžusi eiti iki galo. Tikėtina, kad teks eiti per visas instancijas iki pat kasacinio teismo. Pirmasis procesas dėl nugriovimo. Antrasis, jei to reikės, dėl nuostolių priteisimo.
„Tikėtina, kad prieisim iki kasacijos, nes ankstesni savininkai mėgo bylinėtis“, – teigė A. Bartulis.
Ieškinys jau baigiamas rengti ir procesas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. Pasak direktoriaus, teisinis procesas gali trukti metus. Jeigu teismo sprendimas netenkins ir pačios Savivaldybės, ketinama nenusileisti ir pasiekti, kad pastatas būtų nugriautas. Jeigu savininkai nesutiks nugriauti, teks samdyti rangovą, kuris nugriautų. Kiek tai galėtų kainuoti, A. Bartulis detalizuoti negalėjo.
„Skelbsime konkursą, jei dalyvis turės kur panaudoti statybines atliekas, kaip buvo griaunant profsąjungų rūmus, kaina gali būti minimali ir siekti dešimtis tūkstančius eurų. Jei be antrinio panaudojimo, kaina gali būti didesnė“, – sakė A. Bartulis.
Tačiau ar pavyks išsireikalauti nuostolius? Ankstesni savininkai yra sukaupę nemažas sumas nesumokėtų žemės mokesčių. Vieni skolingi per 160 tūkst. Eur, kiti 20 tūkst. Eur. Savivaldybė laimėjo bylas dėl mokesčių priteisimo, antstoliai areštavo turtą, tarp kurio buvo net penki butai. Bet atgauti nuostolių nepavyksta.
„Aukcione niekas neatėjo, problematiška išieškoti“, – situaciją nušvietė direktorius.
Tvarko teritoriją
Teritoriją planuojama sutvarkyti. Liktų tik stadionas, kuris pereitų miesto sporto bendruomenei. Jau dabar bendruomenė ten pjauna žolę, tvarko aplinką. Kas bus daroma su likusia teritorija miesto valdžia kol kas nežino, stengiamasi tik sutvarkyti teritoriją.
„Mūsų tikslas panaikinti pavojų, estetiškai tai nepuošia miesto. Gal iš verslo bus idėjų, gal miesto bendruomenė teiks siūlymus. Būsime atviri pasiūlymams“, – teigė A. Bartulis.
Nugriovus pastatą žemės klausimas turėtų išsispręsti automatiškai. Pasak direktoriaus, žemė valstybinė, išnuomota, suteiktas statusas statybos reikmėms. Projektas neįgyvendintas, tad, pasak A. Bartulio, Nacionalinė žemės taryba (NŽT) turėtų susigrąžinti žemę ir spręsti, ką daryti su ja ateityje.