Šių metų sausį – rugsėjį Lietuvoje suvartota 31 proc. daugiau dujų nei pernai

Lietuva

Dujos / Unsplash

ELTAŠaltinis: ELTA.LT

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius 31 proc. didėjo Lietuvos dujų vartojimas. Dėl metų pradžioje žemesnės oro temperatūros ir mažesnės kainos 2024 m. sausį – rugsėjį šalyje buvo suvartota 12,2 teravatvalandžių (TWh) dujų, kai pernai tuo pačiu metu dujų poreikis siekė 9,3 TWh.

Šiuo laikotarpiu į Lietuvos dujų perdavimo sistemą taip pat buvo įleista apie 100 gigavatvalandžių (GWh) vietinio biometano, pagaminto iš žemės ūkyje susiformavusių atliekų. Tokiu kiekiu dujų galima būtų apšildyti apie 8000 namų ūkių.

„Lietuvoje pagamintų biodujų kiekis augina viduje sugeneruotos energijos rodiklius. Sudarydami verslui aiškias ir paprastas sąlygas prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų perdavimo sistemos, didiname ir biometano tinkle kiekį. Tuo pačiu auga prekyba žaliųjų dujų kilmės garantijomis. Progresą biometano gamyboje ir perdavime matysime ir toliau“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

„Šiomis dienomis vyksta jau trečiojo biodujų įleidimo taško, esančio šiaurės Lietuvoje prijungimo prie dujų perdavimo sistemos darbai, o artimiausiu metu planuojama prijungti dar kelis taškus“, – aiškina jis.

2024 m. sausį – rugsėjį per Lietuvos perdavimo sistemą, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį, buvo transportuota beveik 21 TWh dujų, 27 proc. mažiau nei pernai, kai tuo pačiu laiku patiekta 28,8 TWh.

Anot „Amber Grid“, mažesnio dujų perdavimo priežastis – iki šių metų balandžio mėn. pabaigos neveikęs „Balticconector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl to dujų tiekimas į Suomiją buvo organizuojamas ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o dujas pristatant per Suomijoje esantį SGD terminalą.

Tie patys infrastruktūros apribojimai turėjo įtakos ir gerokai mažesniems dujų srautams į Baltijos šalis ir Suomiją. Per tris šių metų ketvirčius dujotiekių jungtimi į Latviją dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje saugykloje ir Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 7,3 TWh dujų. Tai – 56 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šia kryptimi buvo transportuota 16,6 TWh dujų.

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2024 metų sausio – rugsėjo mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 7,3 TWh dujų.

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metų sausio – rugsėjo mėnesiais buvo patiekta 78 proc. (16,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 15 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 7 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista beveik 100 GWh biometano.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt