Ambasadoriaus dovana Skuodui ir jo bendruomenei

IMG_6117
Utena
Vytautas RIDIKAS Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  utenosdiena.lt

Vasario 9-a Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje buvo neeilinė diena – Skuodo rajono garbės pilietis, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, teisininkas, žymus visuomenės veikėjas, politikas, šiuo metu susijęs su verslu, Vygaudas Ušackas šiai bibliotekai ir visuomenei padovanojo neįkainojamą kolekciją, kurioje ne tik knygos, įvairios nuotraukos su žymiais pasaulio veikėjais ir politikais, bet ir tų politikų įvertinimai.

Tai buvo ne tik susitikimas su Skuodo bendruomene, bet ir prisiminimas, kaip mes 2004 metais stojome į NATO. Ambasadorius V. Ušackas nemažai prisidėjo prie šio aljanso atėjimo į Lietuvą. Susitikimas buvo labai simboliškas, be 20-ųjų NATO Lietuvoje metinių, prieš Vasario 16-ąją paminėta ir lietuvybės, arba nepriklausomybės, kelių dešimtmečių istorija, kurioje savo indėlį ir nemažai ženklų net Skuode paliko žymus Lietuvos politikas.

Šių metų pabaigoje 60-metį švęsiantis V. Ušackas nuėjo spalvingą ir kalnuotą politiko kelią, kurio galėtų pavydėti ne vienas šių dienų Seimo narys ar koks kitas politikas. Jis niekada nepamiršo savo šaknų. Jo senelis buvo grynas aukštaitis, tik taip jau likimas lėmė, kad V. Ušackas turėjo gimti Skuode. Kaip skuodiškiai sako, Lietuva prasideda Skuode ir baigiasi Utenoje. Lyg ir žemaitis V. Ušackas visgi turėtų būti aukštaičiu. Aiškinu, kodėl... Jo senelis Adomas Ušackas buvo Bajoriškių dvaro (Utenos r. Daugailių sen.) savininkas, valdė per 135 hektarus žemės, kurioje augino javus. 1941 m. Birželio 14 d. jį su žmona Teofile, dukra Irena ir sūnumi Raimundu, būsimo diplomato tėvu, ištrėmė į Sibirą. Įdomi ir to trėmimo istorija, kuri šios publikacijos autoriui puikiai žinoma. 1946 m. grįžusi į Lietuvą šeima apsistojo Ukmergėje, Užupio rajone, o V. Ušacko tėvai, baimindamiesi įvairių persekiojimų, išvažiavo į tolimą Skuodo rajoną.

Tenai ir gimė Vygaudas, kuris, skatinamas pedagogės mamos, dirbusios Skuodo 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1982 m. ją ir baigė. Mokėsi puikiai, tačiau tais laikais (gal dėl to, kad buvo tremtinio vaikas) kažko pritrūko ir į norimą specialybę neįstojo. Tai pavyko tik vėliau. Įdomu tai, kad tiek pasiekęs ir tiek pasaulio įžymybių pažįstantis bei nemažą kiekį apdovanojimų iš jų gavęs ambasadorius nesidrovėdamas skuodiškiams pasakojo, kaip jam teko metus laiko dirbti dažytoju. Vėliau (1983–1985 m.) jis atliko tarnybą sovietų armijoje Karagandoje (Kazachstanas). Po tarnybos V. Ušacko svajonė pagaliau išsipildė – 1985–1990 m. jis studijavo Vilniaus universiteto (šis, beje, tuomet vadinosi kitaip) Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją.

V. Ušackas buvo vienas Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atkūrėjų ir pirmasis jos prezidentas. Baigęs minėtas studijas, 1990 m. jis stažavosi Oslo universitete (Norvegijoje), politikos mokslų ir tarptautinės ekonomikos srityje, o 1991 m. Orhuso universitete (Danijoje) politikos mokslų srityje. Tuo metu ir susipažino, kaip „Utenos diena“ jau rašė, su dabartiniu Danijos karaliumi. Viena iš Skuode pristatytų knygų V. Ušackui buvo dovanota būtent Danijos karaliaus (tuomet dar princo) Frederiko X, kuris, kaip Jūs, mieli skaitytojai, jau skaitėte, yra lankęsis Utenoje ir Bajoriškiuose, Daugailių seniūnijoje.

Žvelgdamas į knygas, ambasadorius prisiminė ir gausiai į jo bibliotekos atidarymą susirinkusiems pasakojo, kaip jis dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus II sekretoriumi (1991–1992 m.) vėliau ėjo LR misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėjo pareigas (1992–1996 m.). Paskui ketverius metus buvo URM Politikos departamento direktoriumi, o 1999–2000 m. užsienio reikalų viceministru.

Labai įdomus ir spalvingas kelias buvo tada, kai jis tapo (2000–2001 m.) vyriausiuoju derybų dėl įstojimo į ES derybininku ir ambasadoriumi ypatingiems pavedimams. Ambasadorius, remdamasis įvairiomis knygomis ir jose esančiomis publikacijomis, skuodiškiams priminė apie savo kelią (2001–2006 m.), kai buvo paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje. Paskui (2006–2008 m.) jis buvo paskirtas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.

Nuo 2008 m. gruodžio 4 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ėjo LR užsienio reikalų ministro praeigas. 2010 m. Sausio 21 d. iš šio posto atsistatydino po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad „ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir jos vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su Ministru Pirmininku“. Tai, „Utenos dienos“ žiniomis, galimai buvo tam tikras kerštas už tą epizodą, kai V. Ušackas D. Grybauskaitę buvo atleidęs iš pareigų JAV ambasadoje.

Vėliau jam, „Utenos dienos“ žiniomis, per keletą valandų reikėjo apsispręsti (2010–2013 m. ėjo ES specialiojo įgaliotinio ir Bendrijos misijos vadovo pareigas Afganistane). Po Afganistano jis nuo 2013 m. rugsėjo iki 2017 m. spalio buvo ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovu Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą 2017–2018 m. ėjo Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktoriaus pareigas. Dalyvavo LR Prezidento rinkimuose, kuriuos pralaimėjo.

Daugelis Skuode susirinkusių jo gerbėjų sakė, kad V. Ušackas būtų buvęs puikus šalies vadovas, turintis ne tik didelę diplomatinę patirtį, bet ir daugelio bičiulių palaikymą visame pasaulyje. Juk ne be reikalo jam buvo dovanotos knygos su autografais, kurias jis paliko susipažinti visuomenei Skuodo bibliotekoje ir apie kurias galėtų pasakoti valandų valandas. Su šiomis knygomis yra susietas ir jo, kaip ambasadoriaus, gyvenimas. Įdomu, kad pradėdamas savo bibliotekos pristatymą į susirinkusius jis kreipėsi žemaitiškai (be šios kal bos, moka rusų, puikiai kalba anglų ir prancūzų kalbomis). Tačiau labai greitai perėjo prie bendrinės lietuvių kalbos, nes anot jo, šiame susitikime, pavadintame labai gražiu susibūrimu „Nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“, buvo ir mažumų iš Aukštaitijos.

Pirmiausia jis padėkojo šios bibliotekos direktoriui Jonui Grušui už suteiktą galimybę įrengti ekspoziciją, kurioje tilpo ne tik knygos, apdovanojimai, bet ir nuotraukos. Taip pat nepamiršo ir savo klasės draugės Audronės Rimkuvienės, kuri, galima sakyti, ir buvo šios idėjos krikštamotė. Pasak V. Ušacko, jis yra sukaupęs nemažą biblioteką (apie 3 tūkst. knygų), todėl mažą jos dalį (per 300 knygų) su ramia sąžine atiduoda, tiksliau, dovanoja, Skuodo skaitytojams.

Tarp šių knygų yra net 165-ios su pačių jų autorių autografais. Beje, kaip paaiškėjo susitikime, ambasadorius yra apie 200 knygų padovanojęs ir buvusio puikaus bičiulio šviesaus atminimo Leonido Donskio bibliotekai Vytauto Didžiojo universitete.

Tęsdamas savo kalbą apie jam dovanotas knygas, neslėpė, kad pagal kilmę yra žemaitis, o pagal kraują aukštaitis, dvejojo, kur dėti sukauptą turtą – Skuodui dovanoti ar palikti Daugailiuose, o gal Utenoje. Jo senelis, kilęs iš šio krašto, didžiuodamasis vis pabrėždavo, kad dvaras ir jo žemės Bajoriškiuose yra Ušackų, o ne kokio nors kolchozo. Tą mintį ambasadoriui įskiepijo jo tėvas ir senelis, todėl dabar ir turi susigrąžinęs šį puikų kampelį, kuris, kaip jau dabar aišku, neabejotinai liks jo vaikams Paulai ir Raimundui. Net gatvės šiame jaukiame kampelyje yra skirtos ne tik senelio atminimui, bet ir vaikams.

Aptaręs keletą knygų, kuriose yra ir jo paties straipsnių bei nuotraukų su žmona Loreta, V. Ušackas pasidžiaugė, kad į susitikimą atvyko keli jam labai brangūs žmonės. Pirmiausia jis pristatė du savo gerus bičiulius ambasadorius – dabartinį Seimo narį gydytoją, diplomatą, politiką ir visuomenės veikėją, beje, Kretingos rajono garbės pilietį, Antaną Vinkų ir iš uostamiesčio atvykusį dr. Sigitą Kudarauską.

Pristatė ir savo mokytojus, kurie atvyko į susitikimą, Kristiną ir Romą Kasparus, savo pirmąjį krepšinio trenerį Petrą Vyšniauską, su kurio pagalba Skuodo komanda Lietuvoje savo laiku buvo net penktoje vietoje, teniso turnyro Kunigiškėse bičiulį (šiuo metu šis turnyras dėl užimtos teritorijos kitoms reikmėms per- keltas į Klaipėdą) Vytautą Lygnugarį ir iš sostinės atvykusį buvusį pedagogą ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos įkūrėją, Telšių garbės pilietį (šiuo metu jie kartu dirba vienoje Vilniaus kompanijų) Mišą Jakobą.

Kraštiečio dovanotoje bibliotekėlėje, be jau minėtų knygų, 21 valstybinis apdovanojimas (įvairių valstybių vadovų ambasadoriui įteikti medaliai ir ordinai) bei fotografijos, puokuklios bibliotekos sieną, kuriose įamžinti diplomato veiklos ir gyvenimo fragmentai su įžymiais pasaulio valstybių lyderiais.

Beje, reikėtų paminėti ir dar vieną jo gyvenimo epizodą. V. Ušackas – vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių. Vieno jubiliejaus proga yra išleista ir 285 puslapių iliustruota knyga „Misija Sibiras. 2006–2015“, kuri taip pat buvo padovanota skuodiškiams. Pinigų šiai knygai leisti ambasadorius surinko JAV, daug rėmėjų buvo ir Lietuvoje. Jo filantropinė veikla yra susijusi ne tik su „Misija Sibiras“, kuri dėl mums visiems žinomų priežasčių nutrūko.