Alzheimerio ligą oponentams diagnozavęs A. Veryga sulaukė kritikos strėlių: įžeidžiama ir nejautru

Gegužės pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotame LR Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje Aurelijus Veryga susitiko su medikų profesinių sąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais aptarti kolektyvinės sutarties, numatančios medikų atlyginimų didinimą, klausimus. Kalbėdamas apie tam tikrus požiūrių nesutarimus buvęs sveikatos apsaugos ministras, nors pats yra medikas – psichiatras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius – leido sau pasišaipyti iš oponentų, juokais diagnozuodamas jiems Alzheimerio ligą.

„Šita Vyriausybė, panašu, susirgo kažkokia liga, kuria sergant nieko neranda. Iš viso, kur jie nepasisuka, nieko neranda – nei planų, nei pinigų, nei priemonių. Kai randi, ko nereikia, tai į kleptomaniją traukia, o kai ištisai nieko neberanda, tai Alzheimeriu serga“, – A. Verygos žodžius citavo net keli naujienų portalai. Taigi, apie „diagnozavimą“ sužinojo daugelis.

Juokais kam nors priskirti tam tikras būkles nesąmoningai išmoksta vaikai – tai vadinama patyčiomis. Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvų, kad vaikiškų patyčių mažėtų. Ar kam nors rūpi suaugusiųjų patyčios?

Su buvusiu sveikatos apsaugos ministru šiuo atveju galima sutikti tik dėl vieno – kad apie Alzheimerio ligą tikrai reikia kalbėtis.

Keletas faktų apie Alzheimerio ligą ir demenciją

• Demencija yra terminas, kuriuo yra apibūdinamos būklės, veikiančios asmenų atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas. Alzheimerio liga – dažniausiai pasitaikanti demencijos forma.
• Demencija nėra įprasto senėjimo dalis, nes pasireiškia ne vien vyresnio amžiaus žmonėms, vis dėlto dauguma ją turinčių asmenų yra vyresni – 1 iš 20, sulaukusių 65 metų, turi demenciją, ir su amžiumi ši rizika ženkliai didėja. Sulaukus 85 metų rizika turėti demenciją pasiekia net 50 proc.
• Ankstyvieji demencijos simptomai yra: silpstanti atmintis, sunkumas atlikti kasdienes užduotis, parinkti tinkamus žodžius, asmenybės pasikeitimas.
• Šiuo metu pasaulyje demenciją turi apie 50 mln. žmonių, ir šis skaičius sparčiai auga – kasmet diagnozuojama beveik 10 mln. naujų atvejų, kitaip tariant – kas 3 sekundes diagnozuojamas naujas demencijos atvejis.
• Demencija kelia socialinių, ekonominių ir sveikatos iššūkių asmenims, jų šeimoms ir visai visuomenei. Didžiausia našta tenka globėjams ir šeimos nariams, suteikiantiems didžiąją dalį globos paslaugų.
• Šiuo metu nėra vaistų nuo demencijos ir nėra žinomos konkrečios priežastys, kodėl žmonės įgyja demenciją. Vis dėlto „Lancet“ komisijos 2020 m. ataskaitoje nurodoma, kad net 40 proc. demencijos atvejų yra nulemti modifikuojamų veiksnių, tokių kaip depresija, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, bendravimo stoka, nutukimas ir kt. Vadinasi, arti pusės atvejų būtų galima išvengti arba pavėlinti jų atsiradimą.
• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina valstybes nares parengti demencijos strategijas, kurios padėtų įveikti su šia būkle susijusius iššūkius.
• Lietuva neturi demencijos strategijos.

Ar svarbu, ką pasakė A. Veryga?

Tai, kaip mes kalbame, turi įtakos mūsų mąstymui, tam, kaip suvokiame savo aplinką, tai taip pat atspindi mūsų požiūrį į kitus asmenis ir visuomenės grupes. Nuo to, kokią padėtį užimame visuomenėje, priklauso mūsų žodžių įtakos laukas. Seimo nariui tas laukas – visa Lietuva. Tad į ką atkreipia dėmesį A. Verygos žodžiai, apie kuriuos galėjo sužinoti daug Lietuvos gyventojų?

Visų pirma, tai rodo atsakomybės už savo žodžius stoką, nes kalbėjimas apie Alzheimerį siekiant pašiepti tik sustiprina klaidingas su šia būkle susijusias nuostatas. Manymas, kad užmaršumas yra ženklas to, jog kažkas ne tvarkoje su aptariamojo asmens smegenimis, yra vienas dažniausiai paplitusių mitų, kuris stiprina vidutinio amžiaus žmonių baimę susirgti šia liga. Dėl paplitusios baimės ir stigmos asmenys dažnai ignoruoja rimtus simptomus ir pagalbos kreipiasi labai vėlai, kai liga jau yra stipriai progresavusi. Ankstyvesnis demencijos simptomų atpažinimas gali padėti suvaldyti būklę, pratęsti kokybiško gyvenimo metus, sumažinti globos paslaugų poreikį ir naštą šeimoms.

Klaidingos nuostatos yra paplitusios ne vien tarp neinformuotos visuomenės atstovų, bet ir tarp specialistų. Remiantis tarptautinės organizacijos „Alzheimer Disease International“ atlikto tyrimo duomenimis, net 65 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų vis dar mano, kad demencija yra įprasto senėjimo dalis. Šios nuostatos turi įtakos tam, kad demencija dažnai nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai. Be to, yra būklių, kurios turi simptomų, panašių į tuos, kurie būdingi demencijai. Tarp šių būklių gali būti tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas ar perdozavimas, infekcijos ar smegenų augliai. Todėl būtina šviesti visuomenę atkreipiant dėmesį į tai, kad labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie turi būti pasirengę šią būklę atpažinti laiku.

Deja, A. Verygos juokai atspindi liūdną realybę – Alzheimerio ligą lengva „diagnozuoti“ tik pasišaipant, o iš tikrųjų diagnozavimo apimtys Lietuvoje verčia susirūpinti: demenciją turinčių asmenų Lietuvoje yra apie 32 tūkst., nors organizacijos „Alzheimer Europe“ 2019 m. duomenimis tokių asmenų mūsų šalyje turėtų būti beveik dukart daugiau – apie 52 tūkst.

Ligos sukarikatūrinimas yra nejautrumas žmonių, susiduriančių su šia būkle, atžvilgiu. Atsižvelgiant į apibūdintą tendenciją galima neabejoti, kad tarp susirinkusiųjų į Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame taip lengvabūdiškai ironizavo A. Veryga, turėjo būti ne vienas ir ne viena, kurio / kurios sutuoktinis ar sutuoktinė, mama, tėtis, močiutė, senelis ar kitas artimas giminaitis serga Alzheimerio liga arba turi kitą demencijos formą. Alzheimerio liga dar vadinama šeimos liga, nes nuolatinis stresas globojant artimąjį vienaip ar kitaip paveikia kiekvieną šeimos narį. Globėjai turi psichologinių problemų, susiduria su socialine izoliacija, finansiniais sunkumais, skundžiasi pablogėjusia fizine sveikata.

Tai, ką apie Alzheimerio ligą kalba A. Veryga, yra svarbu politiniame kontekste. Lietuva kaip PSO narė pritarė 2017 m. šios organizacijos priimtam Pasauliniam veiksmų planui, skatinančiam valstybes šalis iki 2025 m. parengti demencijos strategijas, kurios padėtų spręsti dėl demencijos kylančias problemas, užtikrinti demenciją turinčių asmenų, jų globėjų ir šeimos narių teisių apsaugą ir tinkamą gyvenimo kokybę.

A. Veryga, būdamas Seimo nariu, šioje srityje galėtų rodyti lyderystę – prisiimti atsakomybę ir skatinti demencijos strategijos atsiradimą Lietuvoje.

Kviečiame A. Verygą nesustoti, toliau kalbėti apie demenciją.

Ieva Petkutė yra asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė. Asociacija „Demencija Lietuvoje“ – 2021 m. pradžioje įkurta organizacija, kurios tikslas – atstovauti demenciją turintiems asmenims ir jų globėjams. Daugiau – www.demencijalietuvoje.org.