PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Rugpjūčio 28 d. 14:51

Alytus dalijosi gerąja atliekų tvarkymo sistemos praktika su aplinkosaugininkais iš Serbijos  

Alytus

Etaplius.LTŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė


315849

Lietuvoje besilankantiems Serbijos aplinkosaugininkams pristatyta regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių finansavimo, atliekų tvarkymo programų finansavimo patirtis.

Rūšiavimas – švaresnės aplinkos pagrindas

Meras Nerijus Cesiulis ir vicemeras Bronius Bieliauskas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre (ARATC) susitiko su Serbijos aplinkos apsaugos viceministre Tatjana Kaluderovič, Atliekų valdymo sistemų departamento vadove Mirjana Todorovič ir Dvišalio bendradarbiavimo grupės vadovu Miroslavu Raškovičiumi. Kartu atvyko ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Dainius Kazlauskas bei Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja Greta Česnaitytė.

Centro direktorius Aurimas Uldukis svečiams pristatė ARATC – svarbų infrastruktūros objektą, tvarkantį ir perdirbantį atliekas Alytaus regione. Šis centras padeda užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymą, mažina aplinkos taršą ir prisideda prie tvaraus vystymosi.

Šįkart besilankantiems Serbijos aplinkosaugininkams pristatyta regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių finansavimo, atliekų tvarkymo programų finansavimo patirtis.
Apsilankymo Alytuje metu vyko diskusija šiais klausimais, Takniškių atliekų tvarkymo technologijų padalinio vadovas Andrius Jučas supažindino su atliekų tvarkymo procesu ir jame naudojamais įrenginiais.

Nors, kaip pastebėjo Alytaus miesto meras N. Cesiulis, dar daugelis gyventojų atliekų rūšiavimo naudą sieja tiesiogiai su rinkliavos dydžiu, bet daugėja žmonių, kurie į tai žiūri plačiau, jį suvokia kaip švaresnės aplinkos pagrindą.

„Žmogus nori matyti rūšiavimo naudą, o mes, kaip savivaldybė, sudarome galimybes rūšiuoti, aprūpiname konteineriais ir taikome lengvatas teisingai rūšiuojantiems – jos yra numatytos kompostuojantiems namuose“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Svečius iš Serbijos domino, kiek skirtingų konteinerių naudojasi gyventojai, kaip vykdoma rūšiavimo kontrolė, kokia yra atliekų tvarkymo kaina. Išgirdę, kad mėnesio rinkliava už vidutinį trijų kambarių butą yra apie 6 eurai, jie nusistebėjo nedidele kaina.

Konteineriai – su identifikaciniais numeriais

Meras N. Cesiulis pristatė inovatyvius projektus, kuriuos savivaldybė planuoja įgyvendinti kartu su ARATC ir kaimyninės Lenkijos Suvalkų miesto savivaldybe. 10 aikštelių esančiuose konteineriuose bus įrengti identifikaciniai užraktai. Jų naudojimas leis nustatyti, kiek ir kokių atliekų išmeta kiekvienas gyventojas. Tai bus ir drausminimo priemonė, ir neabejotinai prisidės prie rūšiavimo kokybės gerinimo daugiabučiuose namuose.
Meras kalbėjo apie besikeičiančią alytiškių elgseną rūšiuojant atliekas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti savivaldybei, ieškant optimalių atliekų tvarkymo sprendimų.
Pabrėžęs, kad nerūšiuoti yra negarbinga, N. Cesiulis akcentavo, kokį didžiulį darbą prieš keletą metų atliko konteinerinių aikštelių priežiūros specialistai, kurie kontroliavo rūšiavimo kokybę, aiškino gyventojams jų daromas klaidas. „Žmogui, atnešusiam į bendrą maišelį sumestas visas atliekas ir paprašytam jas perrūšiuoti prie konteinerių, patikėkite, daugiau niekada nekildavo mintis nerūšiuoti“, – su svečiais iš Serbijos pastebėjimais dalijosi meras.

Serbijoje tvarkoma maža dalis atliekų

Atliekų rūšiavimas Serbijoje dar nėra plačiai paplitęs. Tik maža dalis atliekų yra rūšiuojama gyventojų arba pramonės sektoriuje. Daugelyje miestų vis dar naudojami bendri konteineriai, kur visos atliekos yra sumaišytos. Nors didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, sostinėje Belgrade, jau pradėti diegti rūšiavimo konteineriai.

Ši Balkanų šalis turi neteisėtų sąvartynų, daugelis jų kelia grėsmę aplinkai ir sveikatai. Serbijoje trūksta tinkamai įrengtų ir valdomų sąvartynų. Tačiau pamažu jau vykdomi projektai, skirti moderniems sąvartynams kurti ir neteisėtiems uždaryti.

Nors Serbija dar nėra Europos Sąjungos narė, ji privalo laikytis ES atliekų tvarkymo standartų, nes tai yra viena iš stojimo į ES proceso sąlygų. Todėl šalis privalo reformuoti savo atliekų tvarkymo sistemą, kad ji atitiktų ES reikalavimus. Tai apima geresnį atliekų rūšiavimą, perdirbimą, sąvartynų valdymą ir energetikos projektų kūrimą.