Alytus – 2022-ųjų Lietuvos kultūros sostinė: kas laukia?

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

45576

Prieš keletą dienų Alytaus miestą pasiekė žinia, jog 2022 m. Alytus bus Lietuvos kultūros sostinė.

„Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad Alytus tapo 2022 m. Lietuvos kultūros sostine. Dažnai tenka girdėti negatyvių nuostatų, kad Alytus – provincija ir joje trūksta įdomios veiklos. Ruošimasis teikti paraišką buvo komandinis darbas, kuris sutelkė daugelio meno ir kultūros sričių žmones, administracijos darbuotojus ir tai atnešė puikų rezultatą. Vos paskelbus, kad Alytus tapo 2022 m. kultūros sostine sulaukiau ne vieno buvusio alytiškio siūlymo neatlygintinai prisidėti idėjomis, darbais, savo rankomis, kad miestas taptų nepakartojamas. Noriu visiems prisidėjusiems ir dar prisidėsiantiems tarti nuoširdų dėkui," – puikiu komandiniu darbu ir šio darbo rezultatais džiaugiasi Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė.

Nors iki 2022 m. dar ketveri metai, tačiau jau dabar, ko gero, ne vienam alytiškiui smalsu, kokia gi buvo Kultūros ministerijai pateikto Kultūros sostinės projekto idėja ir kokių renginių galime laukti.

Alytaus – Kultūros sostinės meninė vizija susijusi su tiltais, o projektas pavadintas „Kuriantys tiltus".

„Idėja kilo Alytaus Kultūros ir meno taryboje, prie šio darbo prisidėjo didelis būrys kultūrai neabejingų bendruomenės narių. Mes, kuriantys tiltus, žinome ir matėme unikalų vieno iš Alytaus tiltų virsmą: XIX a. antroje pusėje pastatytas karinis geležinkelio tiltas per Nemuną, pirmojo pasaulinio karo metu susprogdintas, o dabar atgimęs kaip aukščiausias Lietuvos pėsčiųjų tiltas, alytiškių pavadintas Baltosios rožės, miesto herbo ir simbolio, vardu. Tai tapo impulsu kurti kultūros tiltų inžineriją Alytaus krašte. Socialinė tiltų paskirtis – sujungti du vienintelio šalyje natūralaus dipolio krantus ir 7 miesto bendruomenių gyventojus. Tiltai į žmogų, kūrėjų ir bendruomenių tiltai, tiltai iš dabarties į praeitį ir ateitį suteikia neaprėpiamų galimybių realiems pokyčiams – jie reikalingi tiek miestui ir Alytaus kraštui, tiek įvairaus amžiaus alytiškiams, gyvenantiems čia ir svetur, tiek Dzūkijos sostinės svečiams ir kaimynams. Tai yra ilgalaikis procesas, ne tik ilgas renginių ar festivalių sąrašas. Mes kalbame apie tą procesą, kurio metu būtų ugdomi gyventojų sociokultūriniai poreikiai, kad žmonės susitapatintų su savo miestu, didžiuotųsi juo", – apie Lietuvos kultūros sostinės projekto idėją pasakoja Alytaus teatro direktorė Inesa Pilvelytė.

Ir taip aktyvus Alytaus miesto kultūrinis gyvenimas 2022 m. taps dar aktyvesnis – vyks daugybė įdomių renginių. Projekto įgyvendinimo grupė ketina organizuoti 2 kūrybinius miesto vizualinio ir literatūrinio identiteto konkursus, 4–5 kūrybines dirbtuves-stovyklas inovatyviai miesto viešinimo strategijai bei miesto identitetą atspindintiems produktams ar objektams sukurti („Alchemija 1", A. liūtukas), 7 parodų ciklą „Poliai", kūrybiškai tvarkyti ir įveiklinti Alytaus erdves („Šviesos sodas", „Gegutė po tiltu", „Mažieji Rytų kultūros stebuklai"). Taip pat planuojama organizuoti akciją „Grąžinkime Alytui pušis", parengti jaunųjų talentų tobulinimo programą „Mentorystės angelai", sukurti savanorių motyvavimo sistemą „Savanorystės tiltas", įkurti jaunimo kultūrinės iniciatyvos inkubatorių „Kultinis", organizuoti 3 festivalius jaunimui (Parkūro festivalis, Jaunimo dienos, „Kalbame šokiu"), 3 festivalius vaikams („Skambantis spalvų miestas", „COM@", Šeimų šventė), „miegamuosiuose" rajonuose organizuoti mobiliojo kino seansus „Kinas veža", keliaujančios kultūros ir bendruomeniškumo projektą – Kultūringą krautuvėlę ant ratų, o alytiškius ir miesto svečius pakviesti į Pasaulio alytiškių sambūrį, sukurti kultūrinių iniciatyvų banką „Marso kanjonas – Alytus" sukūrimą.

„Pagaliau idėja supažindinti Lietuvą, Europą ir, drįstu sakyti, pasaulį su Alytumi per unikalią mūsų miesto ypatybę – tiltus – įvyko. Šią idėją, nugalėjusią konkurentus, kūrybingai pateikė puikus būrys entuziastingų kūrėjų", – Alytaus miestui suteiktu Lietuvos kultūros sostinės vardu ir projekto idėjos autorių darbo rezultatais džiaugiasi Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.

Kultūros skyriaus vedėją džiugina ir unikali projekto idėja. Anot jos, tiltai ne tik vienija abipus Nemuno krantų gyvenančią ir kuriančią bendruomenę. Tiltai jungia praeitį ir ateitį, istoriją ir nūdienos aktualijas, senąją ir jaunąją kartas, kultūrą ir verslą, čia pasilikusius ir po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius. „Mes didžiuojamės savo miesto puikiais kūrėjais – kultūros, meno, sporto, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų svarbių sričių žmonėmis, kurie garsina miestą pačiomis įvairiausiomis formomis. Mes turime puikias atviras ir uždaras erdves, daug išraiškingų pamatuotų ir neišmatuojamų ambicijų, kurios, tikimės, nustebins net didžiausius skeptikus. Tikiu, kad visi alytiškiai ras noro ir būdų įsitraukti į šių bendrystės tiltų statybą, nes projektas taip ir pavadintas – „ Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus." Todėl mes pasiruošę iki 2022 metų ir visada nešti gerąją žinią – Alytus – kultūros sostinė," – priduria Kultūros skyriaus vedėja V. Liaukuvienė.

2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono savivaldybė, 2021 m. – Neringos savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė. Savivaldybių pasirengimui ir programų įgyvendinimui kiekvienai numatoma skirti iki 100 tūkst. Eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt