Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Alytus nuo seno tituluojamas žaliu miestu, todėl apie tai, kaip svarbu būti draugišku aplinkai, kaip veikia žiedinės ekonomikos principai, kokį indėlį, galvodami apie ateitį, galime įdėti kiekvienas kalbėta ketvirtajame Alytaus ekonomikos forume. Šis forumas kitoks: be dalyviams skirtų kortelių, popierinių programų ir plastikinių vandens buteliukų, nes skirtas įsipareigojimui mūsų planetai ir mūsų pačių gerovei.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, sveikindamas forumo dalyvius, sakė, kad žiedinę ekonomiką kiekvienas supranta skirtingai, tačiau pirmiausia turi ateiti supratimas, kodėl reikia vadovautis jos principais, keistis patiems ir skatinti pasikeisti kitus. Žiedinė ekonomika, anot jo, turi būti formuojama ir valstybės lygmeniu. Kaip pavyzdį jis pateikė įvestą taros užstato sistemą ir pasiektą puikų rezultatą. „Linkiu visiems pasaulį savo vaikams ir anūkams palikti tokį, kokį jį radome į jį ateidami", - kalbėjo miesto meras.
Forumo svečiai sveikino renginio organizatorius, kad forumas surengtas Europos savaitės metu, o jo pagrindine tema pasirinkta žiedinė ekonomika, kuri tampa vis svarbesne tiek šalies, tiek Europos kontekste.
Ekonomikos forumą pradėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovo pavaduotojas Marius Vaščega, pristatęs žiedinės ekonomikos principus, naują gamybos ir vartojimo filosofiją, atliekų tvarkymą, jų perdirbimą, plastikui pakeisti naudojamas natūralias medžiagas. Tarp tokių gaminių buvo iš bambuko gaminami puodeliai kavai ir vandens nebijanti knyga iš akmens masės.
„Šiandien Alytuje švęsime Europos dieną. Prieš 15 metų, kai vyko balsavimas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), būtent Alytus gausiausiai visoje Lietuvoje balsavo už narystę ES. Tada alytiškiai pasirinko ateitį ir dabar, prabėgus penkiolikai metų, Alytus vėl renkasi ateitį, kalbėdamas apie žiedinę ekonomiką, apie atliekų tvarkymą", - kalbėjo pranešėjas.
Jis pajuokavo, kad žiedinė ekonomika yra užkoduota lietuvio genuose, nes jis yra tas žmogus, kuris neišmes nereikalingo daikto, visada sugalvos kaip ir kur jį panaudoti. „Jeigu šiuos genus dar galėtume perkelti į politikos lygmenį, tai sėkmė būtų garantuota", - sakė M. Vaščega.
Alytaus ekonomikos forume „Ateitis – miestas be atliekų" buvo pristatyti penki pranešimai: „Nauja gamybos ir vartojimo filosofija: nuo plastiko fantastikos prie žiedinės realybės" (Europos Komisijos atstovybė, M. Vaščega); „ES politikos poveikis LT verslui, pasiruošimas ir perspektyvos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, R. Radavičienė); „Žalioji ekonomika: kaip maži žingsniai lemia didelius pokyčius?" (Žaliosios politikos institutas, I. Budraitė); „Tvarumas, žiedinė ekonomika, jos ekosistema Lietuvoje bei SSMTP iniciatyvos" (Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, L. Braškus); „Atliekas sutvarkysime, bet tai dar ne žiedinė ekonomika" (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, A. Reipas). Renginio metu vyko diskusija bei praktinės dirbtuvės „Tvarios inovacijos rytojaus žiedinei ekonomikai".