Alytaus audiovizualiųjų menų centre – menininkų brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų autorinė paroda

cffe1e3b504e2fd099b8bf778d845924694c94bced8f57965f8b892d064ce332
Alytus
Etaplius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Alytaus audiovizualiųjų menų centre veikia menininkų brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų autorinė paroda „ART, ART ir ART“, kurią pamatyti bus galima iki 2024 m. sausio 27 d.

Pagal kokią formulę kūryboje dirba broliai A. ir R. Gataveckai? Kaip mąsto kurdami? Kaip gimsta galutinė meno kūrinio idėja? Kaip generuojamos idėjos ir kaip, galų gale, vyksta iškristalizuotos idėjos realizacija? Kaip atsiranda piešinys? Visa tai, ir dar daugiau, dirbtuvių dalyviams, beje, turėjusiems galimybę tapti ir intuityviais kūrėjais, atskleidė vienas iš brolių – Algirdas.   

Kokią istoriją mes norime papasakoti, pasirinkti mums leidžia kūrinio kompozicija. Kaip, pavyzdžiui, Algirdas pieštų savivertę praradusį žmogų? Ogi didelio lapo kamputyje padėtų mažą taškelį. Būtent taip ir jaučiasi visaip vadinamas, niekinamas žmogus. Lyg pasislėpęs, lyg norintis išeiti...
Dailininkas kviečia į meno kūrinį žvelgti kaip į knygą, juk skaitydami mes nevertiname šrifto, mes vertiname turinį, mintį.

„Kūrinys turi būti truputį nepamaitintas, nes kitu atveju mes turime tik iliustraciją“, – priduria A. Gataveckas.

Kalbėjo Algirdas ir apie neapykantą kūrėjams, kaip pavyzdį pasitelkdamas vadinamąją „Sraigę“. Prie įvažiavimo į Alytų iš Kauno pusės, eismo žiede, pastatyta brolių Gataveckų sukurta skulptūra buvo sukėlusi tikrą diskusijų audrą.
  
Meninį sumanymą autoriams padiktavo aplinka. Kelio atitvaras naudojamas visame pasaulyje, jis skirtas smūgiui sušvelninti ir išgelbėti gyvybes nelaimės atveju. Apie saugumą kalba ir eismo žiedas, čia mes sulėtiname greitį. Sraigė taip pat yra lėta, ji turi kiautą, kuris saugo.
Neskubėk ir būsi pirmas. O jeigu būsi pirmas, vadinasi, tu greičiausias. 

Šeštadienio popietę vykęs seminaras-dirbtuvės pritraukė nemažą būrį alytiškių. Štai jų atsiliepimai. 

Lina Valaitytė, parodos kuratorė: „Pamėginkite įsivaizduoti kambarį, į kurį užėjus į akis pirmiausia krinta lova ir joje snūduriuojanti moteris. Ji yra nuoga, ir jos saulės spindulių nugairinta oda stipriai kontrastuoja su sniego baltumo patalais. Vaizdas visai nevulgarus, sakytum, netgi erotiškas. 
O dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad esate dailininkas, gavęs užduotį nutapyti tai, ką regite kambaryje. Čia ir prasideda įdomybės. Jūs turite ne vieną pasirinkimą. Ir jeigu esate laisvas nuo užsakovo norų, idėja yra būtina ir netgi esminė sąlyga kūrinio atsiradimui. 

Ant sienos, virš lovos, kabo didelis laikrodis. Dailininkas gali komponuoti vaizdą taip, kad didžiąją kūrinio dalį užims siena su laikrodžiu, o lovoje snūduriuojanti moteris atsidurs kažkur paveikslo apačioje. Tokiu atveju kūrinys gali byloti apie laiką ir jo tėkmę – vienaip jis teka ir netgi sustingsta, esant gilaus miego fazėje, kitaip – stebint laikrodžio rodykles. Kūrinys įgauna filosofinį atspalvį, ir moters nuogumas nebeatrodo tik grynai erotiškas. 

Kitu atveju galite pasirinkti vaizduoti aktą. Kūrinio centre atsiduria nuogas moters kūnas. Tuomet greičiausiai išaukštinate moters grožį, nuogo kūno estetika tampa viso kūrinio idėjine ašimi. 

Trečiuoju atveju lova ir moteris gali atsidurti paveikslo viršuje. O dėmesys paveiksle bus sutelktas į grindis ir šalia lovos esantį kilimą. Įsivaizduokite, kad lovos kraštas paženklintas vėmalais, o kilimas nuklotas ištuštintais alkoholio buteliais. Apie ką šiuo atveju kalbate?

Ką norite pasakyti, kokią žinią siekiate perduoti? Jeigu tokio klausimo, būdamas dailininkas, sau neužduosite ir į jį kūriniu neatsakysite, vaizdas, kuris gims, tebus tik iliustracija – realybės atkartojimas, bet vidujai tuščias kūrinys. Tobulai išmokta technika tebus tiesiog gerai įvaldyta technika, bet kūrinys stokos pagavaus emocinio užtaiso ir gylio. Būtent idėja yra atspirties taškas, suteikiantis pagreitį tolesniam virsmui. Taip gimsta geri kūriniai.“  

„Nuo Algirdo nuoširdumo ir vidinio grožio, kūno kalbos negalėjau atitraukti akių. Nuoširdumas ir jautrumas tarsi užbūrė, kiekvieną žodį atidžiai klausiau ir galvojau, kokie laimingi turėtų būti Dailės akademijos studentai, turėdami tokį nuostabų dėstytoją. Visada žavėjausi brolių kūryba, skaičiau apie jų sunkią vaikystę, todėl norėjosi paklausti, ar jie paveldėjo šį talentą genetiškai, ar išsiugdė patys. Broliai – gyvas pavyzdys, kaip, turėdamas tikslą ir ugdydamas valią, gali daug pasiekti profesinėje srityje“, – sakė Dalia Kavolynienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė. Dalia į kūrybinės dirbtuves atėjo su sūnumis: Roku, studijuojančiu grafinių komunikacijų dizainą, ir Ąžuolu, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistu.
 
„Apsilankyti brolių Gataveckų organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse nusprendžiau spontaniškai, per daug negalvodama. Juk norėjosi įdomiai praleisti abiturientišką šeštadienio popietę, tad šis renginys buvo puiki proga tai padaryti. Tiesą sakant, visai neprašoviau. Sinagogoje ne tik išgirdau daugybę įtraukiančių istorijų, susijusių su daile, brolių gyvenimu vaikų globos namuose, bet ir sužinojau daugiau apie piešimo ypatumus. Be to, didelį įspūdį paliko užsiėmimo praktinė dalis – intuityvioji tapyba. Manau, kad kiekvienam žmogui, išbandžiusiam šią unikalią dailės techniką, teko nusijuokti ar nusišypsoti pamačius darbo rezultatą. Ypač kai piešiamas esi tu. Na arba tavo draugas, šeimos narys.“ Tokia Tajos Tamkevičiūtės, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientės ir Alytaus jaunimo centro jaunosios žurnalistės nuomonė. 

„Buvo labai smagu, nors abejojau, ar man vieta dalyvauti tokioje edukacijoje, juk nesu ta tikroji dailininkė, bet smalsumas nugalėjo. Ir pasiteisino su kaupu! Labai vykusi pati edukacijos eiga, įdomiai, ir drauge pasitelkus paprastus pavyzdžius, sukurta pagrindinių piešimo taisyklių santrauka. Išgirdau paslapčių, kurios man padės piešiant. O ir ta atmosfera! Tarsi kalbėtų tik tau ir pažinotum jau 100 metų“, – teigia Henrieta Lapinskaitė, papuošalų, dekoracijų kūreja ir edukatorė.