Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
1991-ųjų sausį, panaudojant ginkluotąsias pajėgas ir vietinius kolaborantus, Lietuvoje mėginta atkurti sovietų politinę valdžią. Pirmiausia planuota atskirti mūsų šalį nuo pasaulio, užgrobiant televizijos, radijo, spaudos pastatus, o vėliau kėsintis į parlamentą. Žmonių ryžtas sustabdė agresiją – Lietuvos žmonės apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Mažai kam žinoma, jog vienas iš laisvės gynėjų kruvinąją Sausio 13-osios naktį buvo telšiškis Almantas Lukavičius – Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Net ir praėjus dvidešimt devyneriems metams, Sausio 13-osios akimirkos vis dar gyvos mano ir kitų dalyvių atmintyje. Neišblėso virš galvos skriejančių kulkų garsas, įtampa ir vienybė ginant savo šalį, mūsų visų Lietuvą,“ – teigia Sausio 13-osios įvykių dalyvis Almantas Lukavičius.
image-002-15575.jpg
Unikalus pasakojimas apie Sausio 13-osios įvykius
1991 metais Almantas Lukavičius gyveno Vilniuje – studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete. 22 metų telšiškis tuomet buvo trečio kurso studentas, karinio pasirengimo ir drąsos įgijęs kariuomenėje – joje praleido dvejus metus iki studijų.
Vilniuje prasidėjus neramumams, ginti Lietuvą pasiryžo ir minėtos aukštosios mokyklos studentai. Jaunuoliai pasiskirstė į pamainas ir pasidalino objektus – juose budėjo ne tik Sausio 13-ąją, bet ir nemažai dienų iki jos, taip pat ir po kruvinųjų įvykių.
Studentai budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties. Almantas Lukavičius budėjo prie šalimais vienas kito esančių objektų - Radijo ir televizijos komiteto bei Tarpmiestinės telefonų stoties.
„Po budėjimo grįždavome į studentų bendrabutį Antakalnyje, pamiegodavome ir vėl važiuodavome budėti. Šaunamųjų ginklų neturėjome, su savimi pasiimdavome kas lazdą, kas metalinį strypą ar kitą įrankį ir troleibusu skubėdavome į objektus, buvome jauni, pasiryžę kovoti studentai, “ – 1991-ųjų įvykius prisimena Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Sausio 13-ąją Almantas Lukavičius budėjimą baigė apie 20–21 valandą. Pasikeitus pamainai, išvažiavo į bendrabutį. Grįžęs atsiprausė, pavalgė ir per televiziją išgirdo apie prasidėjusį šturmą. Per keliolika minučių minia mūsų fakulteto studentų užpildė troleibusus ir be sustojimų, didžiausiu įmanomu greičiu nuvažiavo į Vilniaus centrą, o iš ten pasiskirstė prie parlamento, radijo televizijos komiteto, tarpmiestinės telefonų stoties.
image-078-15576.jpg
Istoriniai faktai
Po vidurnakčio Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Vilniuje platinami lapeliai, kuriuose žadama suteikti pilietinių teisių ir žemės, jeigu bus sugrąžinta sovietinė valdžia.
1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, pradėjo šaudyti tuščiais šoviniais. 1 val. 50 min. tankai pradėjo supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau – ir į bokštą apstojusius žmones.
2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius.
Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų, kurie gieda „Marija, Marija“. Šios minios kariuomenė pulti nesiryžta.
image-006-15577.jpg
Gynėjų vienybė įkvepia mūsų šalies piliečius iki dabar
„Kulkos tą naktį skriejo mums virš galvų. Turėdamas patirties armijoje iš karto supratau, kad naudojami ne mokomieji šoviniai, o tikri, koviniai. Buvo šaudoma ir trasuojančiomis kulkomis.“ – skaudžiais Sausio 13-osios prisiminimais dalinasi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Jam pačiam sužalojimų pavyko išvengti.
Sausio 13-osios įvykiai daugeliui Lietuvos piliečių, tarp kurių – ir mūsų įstaigos direktoriaus pavaduotojui Almantui Lukavičiui, iki šiol giliai įstrigę atmintyje. Tai buvo naktis, kai Lietuvos žmonės apgynė Lietuvos nepriklausomybę.
Po šios, istorinės nakties, apie 7-8 valandą ryto Almantas Lukavičius troleibusu vyko į studentų bendrabutį. Troleibusas buvo sausakimšas žmonių. Ši kelionė tuomet dvidešimt dvejų metų studentui ypač įsirėžė į atmintį: žmonės liūdėjo ir verkė dėl to, ką teko pamatyti, išgirsti ir prarasti.
image-013-15578.jpg
„Išgyvenant Sausio 13-osios įvykius, žmonių vienybė buvo pats svarbiausias dalykas. Be jos vargu ar būtume laisva, nepriklausoma valstybe. Reiškiu pagarbą visiems Laisvės gynėjams, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms, visiems žuvusiems ir jų artimiesiems, visiems tų įvykių liudininkams. Sausio 13-oji tapo istorija, kurios atminimo neužklojo ir niekada neužklos laiko dulkės,“ – šiandieną, praėjus dvidešimt devyneriems metams po išgyventų įvykių, sako Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius.
Apie Sausio 13-osios naktį, kai prieš specialiuosius armijos dalinius stojo Lietuvos piliečiai, daliai teko girdėti iš televizijos, radijo, laikraščių, istorijos pamokose ar iš vyresniųjų lūpų. Daliai mūsų įvykius ir lietuvių vienybę teko išvysti savo akimis.
Ši istorija yra gyva.
Ši istorija liudija.
Minėdama Sausio 13-osios metines, šiandien visa Lietuva pagerbia laisvės gynėjus.