Alkoholio vartojimas šeimose išlieka didelė problema

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) budėtojai, skubantys į pagalbą šeimoms naktimis ir savaitgaliais sako, kad nereta problema šeimose – alkoholio vartojimas. Tuomet tenka pasirūpinti, kad vaikai, paimti iš nesaugios aplinkos patektų į mylinčias rankas ir tvarkingus namus.

Pokalbis su Šiaulių apskrities VTAS budėtojais prasideda nuo skaudžių įvykių aptarimo – šeimose vaikai kenčia nuo girtaujančių, rečiau – nuo smurtaujančių tėvų.

,,Buvo, kai atvykę policijos pareigūnai rado abu tėvus neblaivius. Kaip žinia, vaikams tokioje aplinkoje nėra saugu, nes nėra suaugusiųjų, kurie jiems užtikrintų teisę į saugią aplinką. Skubiai reikėjo spręsti klausimą, kaip ir kur vaikus apgyvendinti, kad jiems būtų saugu. Artimieji giminaičiai lyg ir sutiko, po to persigalvojo, žinote, visokių priežasčių būną, tai vaikais sutiko pasirūpinti močiutė, kuri gyvena kitame kaime“, – darbo patirtis pasakoja Virgilijus Tavoras, Šiaulių apskrities VTAS budėtojas.

Ar per karantiną dėl pažeistų vaiko teisių skambučių daugiau?

,,Nėra vienareikšmiško atsakymo, skaičiai labai panašūs kaip ir anksčiau (prieš karantiną). Būna vakarų ar dienų savaitgalį, kada dažniau, būna, kada mažiau pranešimų. Nėra taisyklės, kada skambinama dažniau ar rečiau. Galima sakyti, kad pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų gauname panašiai, nesvarbu, karantinas, ar ne“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja Ala Šimkus.

Situacijos šeimose nesikeičia?

,,Baisiausia, kad susiduriam su tuo, kad tėvai ne visada žino, kur jų vaikai. Dėl to neretai kaltas būna ir alkoholis. Apgirtę tėvai praranda savikontrolę bei šeimos kontrolę, vaikai paliekami likimo valiai. Tuomet jie bėga iš namų. Teko ir patiems vaiko ieškoti ir paieškas skelbti, policijos pagalbos prašyti. Tokie atvejai dažniausiai būna, kai tėvai neblaivūs, kai namie ilgalaikiai konfliktai. Girtaujančių tėvų vaikai labai kenčia“, – sako Andrius Gagys, Šiaulių apskrities VTAS budėtojas.

Ar šiuo karantino laikotarpiu darbas savaitgalį ir ne savaitgalį skiriasi?

,,Kiek teko patirti, tai daugiausia iškvietimų naktį į pirmadienį. Kodėl taip yra, negaliu pasakyti. Įtakoja, aišku, ir alkoholis, bet kad būtų galima nuspėti, pasiruošti, kada bus daugiau iškvietimų – tai taip nėra“, – sako Andrius Gagys, Šiaulių apskrities VTAS budėtojas.

,,Apskrityje vertinant situaciją, kada prireikia budėtojų ir policijos pagalbos, nėra jokių išskirtinumų. Nėra požymių, kad iškvietimų specifiką ar skaičių būtų galima priskirti karantinui. Visuomet buvo panašiai. Gal kiek daugiau galima prognozuoti iškvietimų, kai mokamos pašalpos – aišku, tuomet suaugusieji išgėrinėja ir tai daro nesaikingai, užmiršę vaikus. Tai su karantinu mes nesiejam, tai greičiau šeimos gyvenimo specifika – jeigu girtauja, tai girtauja nepriklausomai, karantinas, ar ne“, – situaciją reziumuoja Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja Ala Šimkus.

Kur per karantiną dažniausiai patenka vaikai iš nesaugios aplinkos?

,,Retas atvejis, kad vaikams nesurandami galintys jais pasirūpinti giminaičiai ar artimais emociniais ryšiais susiję asmenys. Retas atvejis, kad artimieji atsisako ar nėra, kas priglaustų vaiką ir jį reikia apgyvendinti Globos centre. Pastaruoju metu buvo vos vienas toks atvejis“, – sako Ala Šimkus.

Ar šeimos, priglaudžiančios vaikus, nebijo, kad jie atveš ligą?

,,Tokio atvejo per visą karantiną nebuvo. Jeigu giminaičiai atsisako pasirūpinti vaiku, paimtu iš nesaugios aplinkos, tai ne dėl karantino ir baimės užsikrėsti. Tokie atsisakymai būna susiję su nepasitikėjimu savo jėgomis ar abejonėmis, kad nesugebės vaiku tinkamai pasirūpinti. Nebuvo nė vieno atvejo, kad vaiko nepriimtų artimieji iš baimės, kad jis gali būti užsikrėtęs (sergantis), ar patys apkrės vaiką“, – situaciją reziumuoja Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja Ala Šimkus.

O kaip vyksta budėtojų darbas karantino metu?

,,Daugelį pranešimų budėtojai nagrinėja nuotoliniu būdu, t.y. nevykdami į įvykio vietą. Tai vyksta taip: gavus pranešimą iš policijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją policijos pareigūnai daugeliu atveju jau patys turi informaciją apie vaikų giminaičius, kuriems galima patikėti vaikus. Susisiekus su VTAS budėtojais jie pasitikrina per duomenų bazę, pateikia papildomą informaciją policijos pareigūnams ir nesant būtino reikalo į įvykio vietą nevyksta, bendrauja su policijos pareigūnais. Karantino metu tiesioginių kontaktų su į krizę papuolusiomis šeimomis labai sumažėjo“, – sako Andrius Gagys, Šiaulių apskrities VTAS budėtojas.

Teko vykti gelbėti vaiko nuo tėvo smurto

,,Pastaruoju metu Šiaulių apskrities VTAS budėtojai vyko gelbėti vaiką nuo smurtaujančio tėvo. Reikėjo patikrinti, ar vaikas sveikas. Tai vaikas nuvežtas į kliniką. Tai jau tada fizinis kontaktas buvo būtinas. Kai jau buvo įtariamas smurtas prieš vaiką, buvo būtina matyti ir kontroliuoti situaciją vietoje“, – sako Virginijus Tavoras, Šiaulių apskrities VTAS budėtojas.

Apie karantino poveikį šeimoms

Psichologė Neringa Jankauskaitė dalijasi įžvalgomis, kaip karantinas gali paveikti šeimas ir vienišus tėvus, kurie lieka su vaikais.

,,Karantinas gali dvejopai paveikti šeimų/partnerių santykius. Vienu atveju, kai šeimos nariai yra pratę mažiau laiko praleisti kartu, dėl darbų ar kitų veiklų, laiko leidimas kartu gali santykius pagerinti, suartinti šeimos narius. Kitu atveju, tai gali sukelti stresą ne tik tėvams, bet ir vaikams. Būnant ilgą laiką kartu namuose gali darytis sunku atskirti tam tikrus šeimos narių vaidmenis bei ribas. Šeimos nariams gali būti sudėtinga atskirti romantinius santykius, darbo santykius bei buitinius. Labai svarbu nustatyti ribas ir rasti vietos kiekvienai iš šių sričių. Dirbant su šeimomis teko išgirsti, jog tėvai susiduria ir su kitokiomis problemomis karantino metu. Sunkumai atsiranda tada, kai vienas iš tėvų yra išvykęs dirbti į užsienį ir dėl karantino ar kitų aplinkybių šiuo metu negali grįžti. Tokiu atveju, vienam iš tėvų likus su vaikais namuose, pasidaro per sunku viskuo rūpintis. Neretai tėvai palūžta, pradeda išgėrinėti. Ypatingai tie, kurie turi priklausomybę ar yra linkę stresą mažinti žalingais įpročiais“, - apie galimas krizes šeimose kalba psichologė Neringa Jankauskaitė.

Ar ilgalaikis nedarbas, pagaliau izoliacija įtakoja, kad šeimose kyla barniai, girtaujama?

,,Didelė tikimybė, kad pasikeitus šeimų kasdienybei dėl šalyje paskelbto karantino, sutriks ir šeimos homeostazė. Nedarbas, izoliacija ir bendrai veiklos trūkumas gali turėti įtakos priklausomybių atkryčiams. Šeimoje jaučiamas stresas gali paskatinti smurto protrūkius. Tokiu atveju, asmenims patiriantiems smurtą gali būti sunku sulaukti taip reikiamos pagalbos. Šiuo laikotarpiu socialinė parama yra apribota. Išlieka galimybė kreiptis pagalbos nuotoliniu būdu“, - sako psichologė Neringa Jankauskaitė.

Pastebėjus fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą visada reikia skambinti 112.