Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laura ŠvabŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.
Būna dienų, kai tiksliai žinome apie save, kai pasitikime ir kitų nuomonėms vietos nėra. Bet pasitaiko, kai savimi abejoji, tada toks jautresnis vidus, vieno nuomonę registruoji, kito. Gal tikrai kažko apie save nežinai, gal iš šono geriau matosi. Tačiau po tokių istorijų, kaip man nutiko, priėjau prie jau amžius gyvuojančios išvados: kiek žmonių, tiek nuomonių. Pasirodo, geriausia - klausyti savęs.
Nuėjau aš antradienį į „Lidl“ su intencija šiek tiek apsipirkti. Keletą prekių įsidėjau, dar brokolį, špinatų. Stoviniuoju gėrimų skyriuje. Pati jau metus laiko alkoholio nevartoju, nusprendžiau brangiausiąjį palepinti.
Parinkau jau matytą vyno butelaitį ir atsistojau į eilę. Dairausi, kas kuo mėgausis vakare. Kas antras gardžiuosis šonkauliukais. Kažkas ledų žiemą perka, tokia ir žiema šiemet. O! Vėl atsuktuvų rinkinių išpardavimas. Gal paskambint vyrui. Bet negi tįsiu iki mašinos, po to į 5 aukštą. Ai, tiek to. Ir štai artėja lemiama akimirka. Aišku, tada aš šito dar nežinojau.
„Prašau dokumentą, panele“. Aš klausiu, čia rimtai, ar juokauja. Pardavėja sako, kad sunkiai skiria žmonių amžių, po to nejaukiai tyli. Aš šypsausi pilna burna. Man tuoj 40, o čia dar dokumento prašo. Kaip miela.
Atsakau, kad turiu tik banko kortelę ir mobilųjį, rankinę mašinoje palikau. Pardavėja atsiprašinėja, deja, negalinti man parduoto vynelio ir viskas. Raminu ją, kad man didžiausia laimė, viskas gerai, jaučiuosi kaip studentė. Išeinu iš parduotuvės visa švytinti. Jaunutė dar!
Na o trečiadienį iš ryto baigėsi veido kremas. Keliauju į „Eurovaistinę“. Ieškau kažko raustančiai odai. Ir kad dar su akcija prie to paties. Prieina konsultantė, lygaus veido. Nežinau, kokio amžiaus. Po vakarykščio vizito „Lidl“ jau ir pati nesiryžtu kitų amžiaus nustatinėti. Žodžiu, teiraujasi manęs, kokio kremo pageidaučiau, ką jau esu išbandžiusi.
Ir tada smūgis į paširdžius: „vis tiek jums jau iš tos linijos, kur kremai nuo raukšlių, reikėtų“. Apsidairau. Jo, čia man sako. Čia aš per naktį taip pasenau!? Ir juokas ima, ir irzulys. Kažkaip negalvojau aš dar, kad man jau nuo raukšlių kremo reikia. Mano mamai - taip, bet man tai ne.
Taip ir gavosi man su tais pirkiniais. Vynui dar nepakankamai subrendusi, bet raukšleles jau teks maskuoti.