Alio, Savivaldybe, sugedo grįžtamasis ryšys

Gruodžio 12 d. Šiaulių miesto taryba spręs, ar nevertėtų Nakvynės namų (vienos nakties) perkelti į Kauno g. 6 ir taip sutaupyti beveik 700 tūkst. Eur. Viena minėtoje gatvėje įsikūrusių įmonių tapo štabu: čia plūsta vietiniai gyventojai, per dvi dienas surinkta maždaug penki šimtai jų parašų, prieštaraujančių tokiam sprendimui. Iki šiol taikiai kalbėję verslininkai valdininkams irgi negaili aštrių epitetų. Tuo metu pasiūlymą dėl Kauno g. pateikusi Savivaldybė laukia grįžtamojo ryšio.

Netikėta rokiruotė

Prieš keletą mėnesių miesto Taryba pritarė siūlymui Nakvynės namų padalinį, skirtą trumpalaikei benamių nakvynei, įsteigti Šarūno g. 2 esančiose nebenaudojamose „Busturo” gamybinėse patalpose. Tiesa, siūlymą kai kurie Tarybos nariai sukritikavo – esą per brangu. Norint įgyvendinti sumanymą, tektų pirkti ne tik patalpas, stovinčias ant valstybinės žemės, bet ir investuoti į jų sutvarkymą, infrastruktūrą. Pastatas nėra gyvenamosios paskirties, jam reikia asfaltuoto privažiavimo, apšvietimo ir t. t.

Į kritiką Savivaldybė, matyt, atsižvelgė: ne per seniausiai pateikė Tarybai naują pasiūlymą – Nakvynės namus (vienos nakties) perkelti į Kauno g. 6. esantį pastatų kompleksą (garažas, buitinis pastatas ir dirbtuvės). Jis šiuo metu priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau galėtų tapti Savivaldybės nuosavybe.

Apie valdininkų planus sužinojo spauda, iš jos – Kauno g. įsikūrę verslininkai ir vietiniai gyventojai. Iš pradžių žmonės stebėjosi, kodėl nebuvo informuoti apie sprendimo projektą, kodėl neklausiama jų nuomonės, nesitariama. Artėjant lemtingam Tarybos posėdžiui ir nesulaukiant paaiškinimų, bendruomenės veiksmai tapo kardinalesni: atsirado plakatų, viena įmonė virto štabu, kuriame renkami gyventojų parašai, internete pasirodė peticija.

Savivaldybei – F raidė

Jeigu asocialūs benamiai būtų atkelti į Kauno g. 6, juos ir reklamos agentūros „Pramuštgalvis“ kolektyvą bei čia užsukančius klientus skirtų vos penki metrai. „Mes tikrai nesame nusiteikę prieš tuos žmones, juos reikia prižiūrėti ir jiems padėti, bet raskime tinkamą vietą ir nebeerzinkime visuomenės. Supraskime, kad jų nereikia kelti ten, kur arti verslininkai, mokykla“, – sako agentūros vadovas Darius Balčiūnas.

Verslininkas pažymi, kad tiek jis, tiek aplink įsikūrusių įmonių vadovai jau dabar kenčia nuo neprašytų svečių, kurie šiukšlina, palieka išmatų krūvas ir kaip katinai lipa per tvoras. „Jiems ir metalo gabaliukas tinka. O dabar nori padaryti dar didesnį srautą, dar koks pusšimtis čia kažką veiks. Šalia kaimynai turi pasisodinę tujas – vasarą kiekvieną penktadienį gena lauk norinčiuosius jose gyventi. Tad mes jau ir taip turime, mums užtenka, – sako D. Balčiūnas ir svarsto, kad netgi patys geležinkeliečiai nebus patenkinti benamių kaimynyste. – Jau ir taip yra niokojama jų tvora, kuri apsaugo žmones nuo geležinkelio judėjimo. Nuolatos išlaužomi varteliai ir juos išlaužo ne tie, kurie nori saugiai pereiti geležinkelį, o tie, kurie nori perropoti per jį. Tai turbūt reikia numatyti tokį dalyką, kad atsiras ir kėglių ant bėgių. Aš čia sarkastiškai kalbu, bet tai yra teisybė.“

Labiausiai D. Balčiūnui pikta ne dėl Savivaldybės pateikto siūlymo, bet dėl valdininkų abejingumo. „Gruodžio 12 d. jau priima sprendimą, visiškai nepabendravę nei su mumis, nei su kitais kaimynais, nei su tos gatvės įmonėmis, nei su to rajono gyventojais, nedarę jokio susirinkimo su bendruomene. Yra tik vieno žmogeliuko skambutis: chi chi cha cha, nepykit, gal mes atkeldinsime. Oi, kaip smagu – mes laukiame ištiestomis rankomis. Turbūt čia šitos valdžios požymis – erzinti visuomenę. Medžiais, krūmais, dar kitomis skaudulingomis problemomis. Ir turbūt jau laikas ant Savivaldybės užsidėti raidę F – feisbukas. Nes jie tik tai ir tedaro – dienos metu feisbukina, rašydami savo nuomonę, savo kosmonautiškus pareiškimus. Bet gal laikas nusileisti ant žemės, išeiti su žmonėmis pabendrauti?“ – žodžių į vatą nevynioja žinomas Šiaulių verslininkas.

Miesto prestižas – pliki užpakaliai?

Beje, būtent jo įmonė ir tapo tuo štabu, kuriame renkasi žmonės, deda parašus, neša pasirašyti kitiems. Atvykę pakalbinti D. Balčiūno, sutinkame dešimtį bendruomenės narių, tądien atėjusių pareikšti nuomonės.

Gretimoje gatvėje gyvenantis Vidas pasakoja, kad ir taip tenka susidurti su asocialiais asmenimis – vienas jų buvo būdoje naktį užrėmęs kaimyno šunį, kad galėtų kiek tinkamas apžiūrinėti nuosavam namui priklausantį kiemą: mažu ras ką vertingo. Tiesa, labiausiai Vidui neramu ne dėl turto, o dėl anūkų, kurie kasdien pareina iš mokyklos ir, trumpindami kelią, renkasi maršrutą Kauno g. Taip elgiasi ir kiti čia gyvenantys vaikai. Ar bebus jiems saugu? Kur prieglobsčio ieškos benamiai, laiku neatvykę į Nakvynės namus? Tai – tik keletas klausimų, kylančių Vidui. Juos užduoti gali nebent pažįstamiems, mat iš Savivaldybės jokių paaiškinimų sako negirdėjęs. Ką ten paaiškinimų – net apie sprendimo projektą nebuvo informuotas.

Jei ne spauda, apie jį nebūtų sužinojęs ir netoliese gyvenantis Petras, kurį Savivaldybės planai gerokai nustebino. „Bet kaip valdžia nemato, kad čia – miesto centras. Autobusų, geležinkelio stotys. Važiuoja keleiviniai traukiniai ir jų keleiviai matys, atsiprašant, nuogus užpakalius... Tai koks bus miesto prestižas? Neturiu supratimo, kaip šitaip galima daryti. Tuo labiau čia – tremtinių vieta. Susirinks jie prie paminklo birželio 14-ąją, o aplink šlitinės. Aišku, paskaičiavo, kad čia pigiau, nes benamiams reikia patogumų, asfalto. O kad mes net šaligatvių neturime, nerūpi“, – stebisi jis.

D. Griškevičius: tokių kaimynų niekas nenori

Išklausę verslininkų ir vietinių gyventojų nuomonės, „Etaplius“ žurnalistai nuvyko į Savivaldybę – atsakymus pateikti sutiko atostogaujantį merą pavaduojantis vicemeras Domas Griškevičius.

Politikas teigė suprantantis žmones – benamių kaimynystės niekas nenori. Anot jo, parašus, prieštaraujančius Nakvynės namų steigimui, rinko net tų teritorijų gyventojai, kuriose šis klausimas nė nebuvo svarstomas. „Reikia pripažinti: nebus nė vienos teritorijos, kur pakels ranką ir sakys – prašom pas mus tokius kaimynus. Bet mes turime suvokti, kad tos įstaigos lankytojai irgi yra žmonės ir kad jų kaip kačiukų ir šuniukų spardyti nevertėtų. Kad ir kaip tai kartais sudėtinga“, – sako D. Griškevičius.

Kodėl nutarta benamiams parinkti Kauno g.? Pasak D. Griškevičiaus, perimti čia esančias patalpas „Lietuvos geležinkeliai“ Savivaldybei pasiūlė dar 2015 m. Taryba į tai žiūrėjo palankiai, balsavo „už“, bet nebuvo atlikti tam tikri geležinkeliečių ir Vyriausybės žingsniai – norai liko neįgyvendinti. „Prieš mėnesį mes dar kartą gavome geležinkeliečių paklausimą, ar nepasikeitė Savivaldybės pozicija. Aišku, kad nepasikeitė – juk buvo priimtas Tarybos sprendimas. Įvertinusi to pastato būklę ir šiuo atveju atitinkamumą, matydama skaičius, administracija pateikė Tarybai sprendimo projektą vienos nakties apgyvendinimo paslaugą perkelti į Kauno g. 6. Ir priežastys iš esmės yra ekonominės, nes Šarūno g. 2 esančio pastato pritaikymas, gatvės nutiesimas, apšvietimas, to senojo pastato dalies išpirkimas kainuotų apie 700 tūkst. Eur, o Kauno g. įveiklinimas nuo 2021 m. kovo pareikalautų maždaug
50 tūkst. Eur. Vos ne 700 tūkst. Eur skirtumas. Todėl administracija tikrai manė, kad turi tokį pasiūlymą pateikti. Na, o kaip Taryba pasielgs – priims ar ne, man sunku pasakyti. 700 tūkst. Eur – tikrai dideli pinigai, jie galėtų būti nukreipti į kitus projektus. Jeigu liks Šarūno g. variantas, tai ir liks. Bet tada reikės tiesiai šviesiai pasakyti, kad kažko mieste teks atsisakyti“, – aiškina D. Griškevičius.

Paklaustas, kodėl apie sprendimo projektą nekalbama su bendruomene, D. Griškevičius teigė laukiantis bendruomenės iniciatyvos: „Tikrai skambinamės ir patys gauname informacijos. Ir gyventojams, ir verslui sakėme, kad esame pasiryžę jiems patogiu metu pristatyti planus. Dabar laukiame grįžtamojo ryšio, nes akivaizdu, kad į kiekvieną trobą nepasibelsime. Tikimės, kad bus pasiūlytas tam tikras diskusijos laikas.“