Algimanto Švėgždos grafika, piešiniai ir „Laimės šulinys“

Šiauliai

Pirmą kartą. A. Švėgždos grafikos ir piešinių paroda atidaroma vasario 7 d. (penktadienį) 18 val. Pristato menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

115947

Vasario 7 d., penktadienį, 18 val. „Laiptų galerijoje“ atidaroma Algimanto Švėgždos grafikos ir piešinių paroda. Parodą, kuri veiks iki kovo 5 d., pristatys menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.

A. Švėgžda (1941–1996) – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų: tapytojas, grafikas, piešėjas, mąstytojas, mokytojas ir patriotas. Sulaukęs nepriklausomybės, menininkas vertingiausių savo kūrinių kolekcijas – šimtus darbų – dovanojo Lietuvos dailės, Vilniaus dailės akademijos, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio, Šiaulių „Aušros“ bei Telšių muziejams. A. Švėgždos saitai su M. K. Čiurlioniu neturi analogijų Lietuvos dailėje.

A. Švėgžda gimė Kelmėje. Baigė tapybos studijas Valstybiniame dailės institute. Nuo 1973 m. dalyvavo parodose, buvo Vilniaus dailės instituto piešimo katedros dėstytoju. Nuo 1982 m. po inkstų transplantacijos iki mirties gyveno Berlyne.

Šiauliuose reta viešnia – A. Švėgždos kūryba – pirmą kartą pristatoma „Laiptų galerijoje“. Eksponuojami per 40 darbų – iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus (dir. Vidas Poškus) fondų.

Tai aukštos prabos kolekcija, aprėpianti vėlyvąjį kūrybos laikotarpį. „Berlyno laikotarpio kūriniai. Šis kūrybos laikotarpis svarbiausias, išskirtiniausias ir lietuvių dailės kontekste. Švėgžda galutinai atsisakė, ko mokėsi institute, kas anksčiau jam atrodė svarbu. Liko, kaip stovi. Bet prabilo savo balsu. Atsisuko į tarsi nereikšmingus daiktus, kurių nepastebime, nesureikšminame, nesuvokiame jų vertės, jie mėtosi po kojomis, yra per menki. Bet čia Švėgždos herojai. Jis įrodė, kad nieko nereikšmingo nėra. Gyvename reikšmių pasaulyje, kaip sakė Algirdas Julius Greimas“, – sako A. Švėgždos bičiulis grafikas Petras Repšys.

Naujausią knygą „Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys“ (2019) bus galima pavartyti ir įsigyti parodos atidarymo metu. Pasak sudarytojos, katalogo komentarų autorės R. Rachlevičiūtės, atvirumas nesumeluotam gyvenimui ir veržlių permainų ilgesys, potraukis gaivalingai, kuriančiai jaunystei lydėjo dailininko troškimą, kad šviesa ir skersvėjis išsklaidytų sovietmečio visuomenės slogutį ir uždarumą.

Nors ankstyvieji tapytojo darbai, tarp jų ir autoportretai, ir turi mokytojo Gudaičio spalvinės sąrangos žymių, bet jau byloja apie nuspėjamą A. Švėgždos susirūpinimą paveikslo darymu, struktūros ieškojimu… Ir koks išaugusio pasitikėjimo savimi šuolis po septynerių metų A. Švėgždos nutapytame autoportrete (1973)!

A. Švėgždos kūrybos panorama neįtikėtinai plati: pradedant studijų metais ir iškart po jų gimusiais didžiaformačiais tapybos kūriniais, baigiant nedidukais „dializės piešinukais“ (sukurtais, gulint prie dializės aparatų).

Kūryba teikė prasmę, buvo meditatyvi kiekviena menininko nugyventa diena. Po inkstų transplantacijos dailininkas gyveno Vokietijoje (VDR), su tėvyne visuomet alsavo vienu ritmu. Iš 55-erių likimo jam skirtų metų du paskutinius dešimtmečius jis tiesiogine šio žodžio prasme galynėjosi su mirtimi. Pasak dailininko bičiulio Arvydo Šaltenio, išjaustas ir suprastas A. Švėgždos gyvenimo ir kūrybos kelias neskirstytinas į lietuvišką ir vokišką, nes visas buvo lietuviškas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt