Aleksandro Ostašenkovo fotografijų paroda „Neįvardyto laiko portretas. 1968-2018“ Kuršėnuose

Šiauliai

Autorių nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

79636

Fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų paroda „Neįvardyto laiko portretas. 1968-2018“ balandžio 10 d. atidaryta Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų kultūros centro parodų salėje. Čia ji bus eksponuojama iki gegužės 10 dienos.Ekspozicijoje – 45 klasikinės nespalvotos fotografijos iš gausaus ir dar nebaigto autoriaus analoginės fotografijos negatyvų archyvo ciklo.

Foto galerija:

Parodos atidaryme savo kūrybos esmę apibūdino fotografijų autorius Aleksandras Ostašenkovas, Lietuvos poetų eiles skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Irena Liutikaitė, apie autoriaus kūrybą kalbėjo fotografas Ričardas Dailidė. Fotomenininkas pristatė ir savo fotografijų knygas „Kryžių kalnas“, „Kitas krantas“, „Mano miestas“, „Mirties sodas“, „Mano Šiauliai“, „Būsenos“.

Fotografijų ir knygų autorius sulaukė nuoširdaus žiūrovų, parodos rengėjų, rajono savivaldybės, LR Seimo atstovų dėmesio ir padėkos.

„Neįvardyto laiko portretas. 1968-2018“ – šeštoji šio ciklo paroda Lietuvos regionuose ir pirmoji Aleksandro Ostašenkovo paroda Kuršėnuose. Anksčiau ji buvo eksponuota Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos meno galerijoje, Pakruojo, Joniškio, Radviliškio, Kelmės kultūros centrų galerijose.

Fotografijų ciklas „Neįvardyto laiko portretas“ randasi iš poreikio apmąstyti kintančią patirtį, surinkti gyvenimo fragmentus, apibendrinti laiką ir savo būtį laike. Fotografijų turinys skverbiasi į pasikeitusių, ar jau nebesamų žmonių akis, kūnus, likimus, stebi, analizuoja subjekto psichologiją, fizinio kūno ir sielos kitimą, dvasinių vertybių perkainojimą laiko, socialinių ir politinių ženklų viduje. Tai pokalbis apie žmogaus vertybes, kompromisus su sąžine, apie buvusį, esamą, ir ateinantį laikmetį, apie norą perkurti, o kartais ir atsisakyti savo prigimties. Tai menininko siūlymas žiūrovui ir pašnekovui laiko tėkmėje atpažinti kitokį save, suvokti metaforos turinį, atrakinti kūrinio esmę, gebėti analizuoti vykstančius procesus.

Gyvenimas ― unikalus vyksmas laike, o atmintis ― pats svarbiausias žmogaus dimensijos reiškinys, kartais toks sunkus ir nepageidaujamas. Atmintis nepaleidžia mus, prišaukia prisiminimus, išgyvenimus, priverčia vėl ir vėl patirti sielos jautrumą, nutolus jaunystei apmąstyti save ir laiką, kuriame buvome. Mirusiųjų atmintį, epochos ženklus koreguoja laikas ir gyvieji …

Neįvardyto laiko portretas ― tai dvasinė būsena, kurioje, bėgant laikui, mes ieškome atsakymų, ieškome savo identiteto, remiantis jau dabartine patirtimi …

Aleksandras Ostašenkovas

Kas šiose fotografijose man kelia nerimą? Kad žmonės, daiktai, jų aplinka, jų rūbai ir mintys juda kartu. Kad žmogus neturi galimybės suvokti savo laiko, savo aplinkos. Kad jis tiesiog yra nešamas sraunios laiko upės žemyn, be jokios galimybės sustoti ir pamatyti save iš šalies, suprasti savo aplinką, savo laikmetį. Šiose fotografijose matome žmogų įkalintą laiko kapsulėje, savotiškame kokone.

Tai amžina dabartis, tiksliau, tik dabarties akimirka, bet joje telpa viskas ― kiekviena mažiausia kasdienybės detalė kalba apie dabarties akimirkos tirštumą. Apie klampų, nesąmoningą gyvenimo būvį, kuriame mes tik išgyvename savo dabarties akimirkas, neįgydami jokio aiškumo ir jokios matymo perspektyvos. Tai aklas gyvenimas, kaip akla yra kiekviena gyvenimo akimirka.

Tai dar skaudžiau paryškina Aleksandro Ostašenkovo fotografijos. Galime susikurti iliuziją, kad jose matoma tikrovė pagaliau mums tampa suprantama, apžvelgiama, nes yra paversta statišku fotografiniu vaizdu. Deja. Kad ir kaip būtų, mūsų jau niekas nebesieja su čia matoma sovietinio melancholiško pilkumo plyne. Mes neigiame savo praeitį, mes kitur, dabar jau nešami į kitą krantą.

Tarp kitų daiktų, kitos aplinkos. Tačiau tokie pat neregiai, nes atsitraukti į šalį ir pažiūrėti į save nėra jokios galimybės. Nėra jokios galimybės išbristi iš laiko upės ant kranto. Todėl ateities fotografijose atrodysime taip pat melancholiškai, kaip šiose Aleksandro fotografijose. Ir koks skirtumas, ar stovime prie tarybinės parduotuvės-mašinos langelio, ar prie akropolio prekystalio.

Virginijus Kinčinaitis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt