Aleksandras Vasiljevas Šiauliuose pristatė vestuvinę madą

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

22488

2017 m. gruodžio 5 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje lankėsi mados istorikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas, kuris pristatė parodą „Vestuvinė mada iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos“. Parodoje eksponuojama 60 pastarųjų šimtmečių vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų. Paroda veiks iki 2018-01-31.

Foto galerija:

„Svarbiausias šioje parodoje – aš. Be manęs nebūtų, kas renka kolekcijas ir pristato jas pasauliui, – šmaikštavo A. Vasiljevas, paklaustas, kuri iš Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamų suknelių yra vertingiausia. – Kiekviena suknelė yra išskirtinė, tačiau šiame darbe svarbiausi yra žmonės ir jų indėlis, kad kiekviena suknelė įgautų ekspozicinę išvaizdą.“

Mados istorikas, vesdamas improvizuotą ekskursiją vilos ekspozicijose, išskyrė lietuvių dizainerių kurtas sukneles: Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės, Liutauro Salasevičiaus. „R. Piekautaitės suknelė papuošė parodą savo išskirtine šampanine spalva ir puošniu dekoru“, – komentavo A. Vasiljevas.

Tarp parodos eksponatų taip pat JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo bei kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.

A.Vasiljevas ne tik aptarinėjo parodos eksponatus, bet pasakojo daugybę eksponatų įsigijimo, dizainerių gyvenimo ir mados namų istorijų, taip papildydamas parodą.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“ bendradarbiavimas užsimezgė dar 2013 m. vasarą. Į Chaimo Frenkelio vilą atvykęs plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, kolekcininkas A. Vasiljevas įsitikino, kad vilos interjeras bei ekspozicija „Provincijos dvaras“ puikiai tinka eksponuoti unikalias kolekcijas. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – net trys parodos: „Secesijos mada“ (2013 m.), „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ (2014 m.), „Art deco mada (1918–1939)“ (2015 m.). Po beveik dviejų metų pertraukos A. Vasiljevas į Šiaulius atvežė ketvirtąją parodą, pasakojančią, kaip laikas ir pasaulio įvykiai keitė vieno iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių – vestuvių – madas.

Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.

Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.

Viloje eksponuojama paroda atsikleidžia, kaip kito vestuvinių suknelių siluetai: jos laisvėjo, trumpėjo, prasidėjus masinei gamybai keitėsi jų audiniai ir kokybė. Šiems pokyčiams poveikį turėjo ir moterų emancipacija.

„Vestuvinės suknelės atspindėdavo tuometinę moters socialinę padėtį, didėjantį visuomeninį, politinį aktyvumą“, – susirinkusiems pasakojo A. Vasiljevas.

XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.

Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt