Aktualu karantino metu: neleiskime stresui paveikti širdies

Tauragė

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

126347

Besitęsiantis karantinas tapo sunkiu ir emociškai įtemptu laikotarpiu. Buvimas toje pačioje vietoje (dažniausiai savo namuose) su tais pačiais žmonėmis arba saviizoliacijoje vienumoje, gali tapti nepakeliamu išbandymu. Atsiradusi įtampa, stresas ir netgi pyktis gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

Kas gi yra stresas?

Stresas – organizmo reakcija į realius ar menamus vidinius ar išorinius dirgiklius. Tai žmogaus psichologinės ir psichinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, išvengti neįmanoma. Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad gyvename lėtinio streso sąlygomis: nuolatos arba labai dažnai patiriame nervinę, psichinę ir emocinę įtampą.

Stresą sukeliantys dirgikliai vadinami stresoriais. Tai gali būti triukšmas, šaltis ar karštis, įtampa ir nesėkmės darbe, artimųjų praradimai, netikrumas dėl ateities, problemos šeimoje. Šiandien didžiulį stresą patiriame dėl naujos situacijos: naujojo koronaviruso COVID-19 ligos staigaus plitimo, karantino, nežinomybės dėl ateities, nerimo dėl artimųjų, pajamų sumažėjimo ar net darbo praradimo.

Žalingas streso poveikis žmogui

Nepaisant sąlygų, kurios sukelia stresą, žmogaus kūnas reaguoja vienodai: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Minėta reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, sugrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai. Tačiau neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas. Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, t. y. atpalaiduoti energiją norimiems rezultatams pasiekti, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti. Sveikatos problemų kyla, kai žmogus neskiria teigiamai veikiančio streso nuo streso, sukeliančio ligą. Pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Didėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Stresinėje situacijoje žmogaus mintys koncentruojamos į iškilusias problemas, o fiziologinės organizmo reakcijos lieka nepastebėtos. Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys. Net 77 proc. gydytojų kardiologų teigia, kad stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Statistikos duomenimis, tie asmenys, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų. Tipiškos streso sukeltos ligos – hipertonija, miokardo infarktas, opaligė, migrena.

Ar stresas gali sukelti miokardo infarktą tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki?

Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmus, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti. Ypač blogai, kai spazmuoja širdies vainikinės kraujagyslės, kurios daugumos vidutinio amžiaus (nuo 40 metų) žmonių jau yra pažeistos. Jeigu ūmaus streso metu daug rūkoma, geriama kavos, rezultatas būna dar blogesnis. Ypač kenkia rūkymas, nes nikotinas ir streso hormonai veikia panašiai – dar labiau stiprina kraujagyslių spazmus, keičia kraujo sudėtį, didina arterinį kraujospūdį.

Kaip atsispirti stresui?

Kiekvienas žmogus į sudėtingą situaciją reaguoja savaip. Stresas ypač žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško optimalios išeities, nesistengia kontroliuoti įvykių, užsisklendžia savyje. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai būna padidėjęs. Nervinė įtampa padidina kraujyje katecholaminų (antinksčių gaminamų hormonų, kurie organizme reguliuoja kraujo spaudimą ir yra labai svarbūs organizmo reakcijai į stresą) kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų (pagrindinis jų – cholesterolis) pusiausvyrą. Dėl šių faktorių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Anot psichologės psichoterapeutės Dovilės Petronytės-Kvedarauskienės „visiškai išvengti streso gyvenime neįmanoma. Svarbiau atrasti balansą tarp įtemptos veiklos ir poilsio“. Neigiamą poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla. Tai padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas į aplinką. Taip įgyjame jėgų suvaldyti stresą, jį įveikti ir sumažinti žalojantį poveikį organizmui.

Ką gi daryti, jei patiriate ilgalaikį stresą?

1. Veikite – nelaukite, kol stresas praeis savaime.
2. Stiprinkite organizmą mankšta, lėtu bėgimu, įvairia fizine veikla.
3. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei jaučiate krūtinėje skausmus, ypač atsirandančius fizinio krūvio metu, įtardami padidėjusį arterinį kraujospūdį.
4. Kreipkitės į psichologą, jei jaučiatės beviltiškai, su niekuo nenorite bendrauti.

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Silva Pėčienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt