Aklavietė šiukšlių konteineryje

Nuosavame name gyvenanti ir šiukšles skrupulingai rūšiuojanti šiauliečių šeima atsidūrė aklavietėje: nors užpildo tik trečdalį mišrių buitinių atliekų konteinerio, mokėti privalo už visą. Galimybės turėti mažesnį konteinerį nėra – šeimoje per daug „galvų“. Valdininkų kalbos apie rūšiavimo svarbą taip ir lieka kalbomis – gerąjį pavyzdį rodantys žmonės ne skatinami, o baudžiami.

Nuo šių metų sausio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikoma dvinarė vietinė rinkliava, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji įmokos dalys. Kaip rašoma Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) interneto puslapyje, pastovioji įmokos dalis (14 Eur) yra skirta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudoms padengti.

Kintamoji įmokos dalis priklauso nuo suteikiamų paslaugų. Gyventojams, įsikūrusiems individualiose valdose, ši įmokos dalis skaičiuojama pagal naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio talpą ir jo ištuštinimų skaičių. Individualūs rūšiuojamų pakuočių, stiklo ir žaliųjų atliekų konteineriai tuštinami nemokamai.

Įprasta paslaugos kaina: 12 mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimų (privalomų) per metus + mokestis už konteinerio talpą. Jei talpa 0,12 m³ – mokama 7,20 Eur per metus, jei 0,24 m³ – 15,60 Eur per metus. „Keturių asmenų šeimai, gyvenančiai individualiame name ir naudojančiai 0,24 m³ talpos konteinerį, per metus iš viso reikės mokėti 71,60 Eur, t. y. rinkliava vienam gyventojui sudarys 17,90 Eur“, – rašoma ŠRATC interneto puslapyje.

Moka už orą

Puikus pavyzdys, mat minėtąją šiauliečių šeimą sudaro būtent keturi asmenys: vyras, žmona ir du vaikai. Visi šeimos nariai jau daugiau kaip 10 metų rūšiuoja šiukšles – tokį įprotį išsiugdė, gyvendami Anglijoje. „Rūšiuoti pradėjome dar tada, kai Lietuvoje apie tai buvo tik kalbama. Rūšiuojame labai sąžiningai ir intensyviai, nes saugome gamtą“, – sako jie.

Dabar šeimos kieme stovi penki konteineriai: žaliosioms atliekoms, stiklui ir mišrioms buitinėms atliekoms – po vieną, pakuotėms – du. Papildomo pakuotėms skirto konteinerio šeima pasiprašė pati.

Kadangi atsakingai rūšiuoja, mišrioms komunalinėms atliekoms skirtas konteineris neretai būna apytuštis, bet kainos iki šių metų sausio nesikandžiojo. „O nuo šių metų jie padarė kuriozą, kad turime mokėti už mišrių atliekų konteinerį. Vienam asmeniui per metus – 15,60 Eur. Padauginkite iš keturių – išeina nemaža suma“, – skaičiuoja šiauliečiai. Dėl sumos pretenzijų gal ir nebūtų, jei netektų mokėti už orą – šeima per mėnesį užpildo tik trečdalį mišrių buitinių atliekų konteinerio.

Siūlo pamatuoti šiukšlių kiekį

Dar vienas niuansas – iš konteinerio sklindantis nemalonus kvapas. Ypač atšilus orams. „Turime laukti ir smirdėti, kol konteinerį išveža. Būtų galima vežti dažniau, bet tai papildomai kainuoja“, – sako šiauliečiai.

Vienas 0,12 m³ talpos konteinerio išvežimas kainuoja 0,60 Eur, 0,24 m³ – 1,30 Eur.

Dėl problemos šeima kreipėsi į ŠRATC – paprašė pakeisti turimą mišrių atliekų konteinerį į perpus mažesnį. „Mums ir finansiškai būtų geriau, ir kvapo nebūtų: atšilus orams, mažesnį konteinerį gal ir porą kartų per mėnesį išvežtume“, – sako jie.

Deja, ŠRATC tokios galimybės nesuteikė. „Pasakė, kad negalima, nes registruoti keturi asmenys. Pasipiktinome. Mes stengiamės, rūšiuojame, o čia paskaičiuoti kažkokie kiekiai ir nėra teisės rinktis. Gal tegul jie atvažiuoja ir pamatuoja šiukšles mūsų konteineryje, gal bus aiškiau?“ – retoriškai klausia šiauliečiai ir priduria, kad su tokia problema susiduria ne jie vieni.

Taryba surišo rankas

ŠRATC Rinkliavos tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas džiaugiasi, kad šeima yra atsakinga, išvengdama mišrių komunalinių atliekų šalinimo. Tiesa, pasiūlyti sprendimo jis negali – rankas surišo Savivaldybė.

„Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama nuostatuose nustatyta tvarka. Konteinerio tūris parenkamas pagal individualios valdos gyventojų skaičių (už kuriuos skaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava), atsižvelgiant į statistinį vienam savivaldybės gyventojui tenkantį mišrių komunalinių (likusių po rūšiavimo) atliekų kiekį, bet ne mažesnį nei 0,24 m³, kai individualios valdos gyventojų skaičius (už kuriuos skaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava) yra 3 ir daugiau gyventojų“, – aiškina M. Tamošiūnas.

Savivaldybė: pasirinkimo laisvę turi tik 1–3 asmenų šeimos

Komentuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė:

– Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įmokų dydis nustatytas, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289.

Kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos. Šios sąnaudos neatskiriamai susijusios su mišrių komunalinių atliekų kiekiu. Pagal surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekius, apskaičiuojant statistinį išvestinį dydį, įvertinus atliekų lyginamąjį svorį, gaunama, kad per metus vienas statistinis namų ūkis, sudarytas iš trijų asmenų, turėtų būti aprūpintas 0,24 m³ talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriu.

Regioninėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, veikia solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“ pagrista kainodara. Jei šeimos rūšiuoja, 1, 2, 3 asmenų šeimoms suteikiama galimybė pasikeisti konteinerį į mažesnį. Kiti atliekų turėtojai gali rinktis retesnį ištuštinimo dažnumą (minimalus tuštinimas 12 kartų per metus, paslauga teikiama 24 kartus per metus).

Konteinerio tūrį parenkant pagal individualios valdos gyventojų skaičių (už kuriuos skaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava), skatinamas tinkamas ir atsakingas atliekų tvarkymas, nes, tinkamai nerūšiuojant buityje susidarančių atliekų, būtų reikalinga valdai mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius tuštinti dažniau, t. y. už papildomą mokestį. Šiomis kainodaros pagrindu veikiančiomis priemonėmis skatinama rūšiuoti.

Ministerija: Savivaldybė neatlieka savo užduoties?

Komentuoja Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė:

– Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas), už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą, atsakingos savivaldybės, šiuo atveju – Šiaulių miesto savivaldybė. Pagrindinė jų užduotis šioje srityje – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą.

Aplinkos ministro patvirtintuose minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta, kad atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas nustatomi taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių komunalinių atliekų surinkimo poreikį. Atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas gali būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į tai, ar atliekos rūšiuojamos ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje. Atliekų surinkimo konteinerių talpa ir atliekų paėmimo (arba jų tuštinimo) minimalus dažnumas aptariami savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir atliekų turėtojo sudarytoje paslaugos teikimo sutartyje. Jei tokios sutarties nėra, surinkimo priemonių talpą ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumą nustato savivaldybė atliekų tvarkymo taisyklėse.

Detalesnių reikalavimų atliekų surinkimo priemonių talpai nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta, todėl savivaldybė, įvertinusi vietos specifiką, gali nustatyti, kokios talpos konteineriai teikiami gyventojams ir kokiu dažnumu surenkamos atliekos.