Akinių atsikratęs Mindaugas: „Jaučiu laisvę ir pasitikėjimą savimi“

Esu Mindaugas Mitkevičius, gyvenu Vilniuje, dirbu programuotoju. Dar negaliu teigti, kad akinių atsisakiau visiškai ir visam laikui, juos neseniai naudodavau sėdint darbe prie kompiuterio ir tamsiu paros metu vairuojant automobilį. Tačiau jau daugiau kaip mėnesį akinių nenaudoju absoliučiai niekur. Regėjimas yra ženkliai pagerėjęs ir pakankamas visiems kasdieniniams poreikiams: tiek vairavimui, tiek darbui prie kompiuterio, tiek atliekant kitas veiklas. Vilniuje organizuoju reguliarias regėjimo stiprinimo praktikas, kurios atviros visiems, kas tik nori prisijungti.

Akiniai nuo vaikystės kėlė didelį diskomfortą

Akiniai žiūrėjimui į tolį (trumparegystė) man buvo išrašyti 3-4 klasėje, juos naudojau televizoriaus žiūrėjimui. Mokykloje akinius užsidėdavau retai, juos nešioti buvo didžiulis stresas, greičiausiai dėl to su akiniais aš matydavau dar prasčiau nei be akinių. Jaučiausi akiniuotis. Dabar paprasčiau, didžioji dalis žmonių yra su akiniais, o tada buvo tikrai psichologiškai sudėtinga. Ir ne tik psichologiškai. Žaisdamas krepšinį laiku nepamatydavau kamuolio ar perduodavau kamuolį savo priešininkui (juk jie visi iš toli panašūs :)). Šaltuoju laikotarpiu pereinant iš šaltos aplinkos į šiltą akinių rasojimas buvo dar vienas nepatogumas.

Kas 2–3 metus akinius vis reikėdavo pastiprinti maždaug tokia seka: -0,7 D; -1,5 D; -2,5 D; -3,5; -4 D.

Nenorėjau visą gyvenimą būti priklausomas nuo akinių

Su regėjimo stiprinimo metodais susipažinau maždaug prieš 10 m. Atradau William H. Bates el. knygą „The Cure of Imperfect Sight by Treatment Without Glasses“. Įžangoje buvo aprašytas paprastas pratimas, kurį atlikus mano regėjimas iškart pagerėjo, visas kambarys išryškėjo. Tai buvo ženklas, kad mano akys yra visiškai sveikos ir gali vėl puikiai matyti. Perskaičiau knygą, dariau pratimus. Po savaitės laiko atsirado pirmieji momentiniai regėjimo pagerėjimo blyksniai, ypač būnant lauke ir apie nieką negalvojant – viskas tapdavo labai ryšku. Bet sumirksėjus vėl pradingdavo. Ryškių blyksnių atsirasdavo vis daugiau, bet taip ir neužsilaikydavo ilgesniam laikui. Po mėnesio ar kelių sumažėjo entuziazmas daryti pratimus, nes nebuvo nuolatinio pagerėjimo.

Vėliau susirasdavau ir išbandydavau įvairius kitus regėjimo atstatymo pratimus. Kai sąžiningai darydavau, aplankydavo daugiau ryškių vaizdinių, bet vos tik padarydavau ilgesnes pertraukas, viskas sugrįždavo atgal.

Taip daugelį metų vis grįždavau trumpam prie regėjimo atstatymo praktikų, pasiekdavau momentinius pagerėjimus ir vėl apleisdavau. Nežinojau ir nesupratau, kodėl pagerėjęs regėjimas neužsilieka. O buvo momentų, kad ir pablogėdavo.

Pagrindinė klaida – akinių nešiojimas

Esminis lūžis įvyko 2015 m. rudenį, kai atvykau į Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamą regėjimo stiprinimo stovyklą „Šalin akinius!“. Čia įsisąmoninau vieną esminių principų – užsiimant regėjimo atstatymu, reikia visiškai atsisakyti akinių arba, jei tai neįmanoma, susimažinti jų stiprumą (dioptrijas) ir naudoti kuo rečiau. Tai privaloma sąlyga! Iki šios stovyklos mano progresą stabdė tai, kad nepriklausomai nuo kintančio ir gerėjančio regėjimo, naudojau vis tuos pačius akinius, laukdamas, kada jie taps per stiprūs.

Stovykloje savaitę pabuvęs be akinių, iš jos išvažiavau su -3 D akiniais ir stipresnių niekad nebesidėjau.

2016 m. pavasarį vėl atvykau į stovyklą „Šalin akinius!“ ir išvažiavau su -2 D stiprumo akiniais, Po 2016 m. rudens stovyklos įsigijau -1 D akinius ir esant poreikiui kaitaliodavau su -2 D akiniais. Galiausiai išsiversdavau tik su -1 D stiprumo akiniais ir pagaliau nebereikia jokių akinių! Matomas progresas, kai užtenka vis silpnesnių akinių, pamatoma vis daugiau aiškių vaizdų, ryškėja spalvos, detalės, tapo vienu didžiausių stimulų domėtis tuo toliau, dalintis savo patirtimi. Todėl į 2017 m. pavasario regėjimo atstatymo stovyklą jau atvykau kaip savanoris.

Milžinišką postūmį man padarė Th. Quackenbush knyga „Relearning to See: Improve Your Eyesight Naturally!“, kurią pradėjau skaityti po pirmųjų stovyklų. Joje labai aiškiai ir išsamiai aprašyti W. H. Beitso metodo principai, fizikiniai dėsniai, akies anatomija, papildomi komentarai, patikslinantys tekstus iš originalios Beitso knygos ir žurnalų, bei pačio knygos autoriaus patirtis, atstatant savo regėjimą. Iš šitos knygos sužinojau daugelį savo darytų klaidų gerinant regėjimą.

Jaučiu laisvę ir pasitikėjimą

Pradėjus daryti regėjimo atstatymo praktikas, akiniai tapo diskomfortiškas, akių judesius sukaustantis ir įtampą keliantis svetimkūnis. Jau geriau kažko nematyti be akinių, bet gyventi atsipalaidavus, nei matyti viską su akiniais, bet gyventi nuolatinėje įtampoje. Atsisakęs akinių jaučiu didesnę laisvę ir pasitikėjimą.

Susigrąžinti regėjimą įmanoma netgi visą dieną dirbant prie kompiuterio. Tereikia norėti skirti tam dėmesį, daryti pertraukėles ir išmokti kitaip mąstyti bei žiūrėti. Kadangi regėjimas labiau susijęs su protu nei su pačiomis akimis, tai regėjimo pagerėjimas visą kūną paveikia globaliau: mažiau psichologinės įtampos, geresnis miegas, geresnis fizinis akių ir viso kūno poilsis.