Aistros dėl vaistinių nerimsta

Šiauliai

Su­ta­pi­mas? Kon­kur­se dėl Dai­nų po­lik­li­ni­ko­je esan­čių pa­tal­pų di­džiau­sią su­mą (204 Eur/kv. m) pa­siū­lė UAB „Si­ru­pio vais­ti­nė“. Tie­sa, vė­liau įmo­nė at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir kon­kur­są lai­mė­jo UAB „Ne­mu­no vais­ti­nė“. Su­ta­pi­mas ar ne, bet „Si­ru­pio vais­ti­nė“ tu­ri „Ne­mu­no vais­ti­nės“ fran­či­zę.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

41622

Po to, kai Šiauliuose už „kosminę“ kainą buvo išnuomotos patalpos vaistinei, sujudo miesto politikai. Jie kreipėsi į Aurelijų Verygą, prašydami pažaboti vaistinių tinklus ir „besaikį pelno siekimą žmonių sveikatos bei valstybės sąskaita“.

Už kvadratinį metrą nepagailėtų ir 200 Eur

Konkursą dėl Šiaulių Dainų poliklinikoje esančių patalpų nuomos laimėjo Kaune įsikūrusi UAB „Nemuno vaistinė“, kuriai priklauso „Camelia“ vaistinių tinklas. Įmonė už vieno kv. m nuomą pasiūlė mokėti 147,19 Eur.

Bene labiausiai tokiu dosniu pasiūlymu džiaugėsi administracijos direktoriaus pavaduotojas kaunietis Marijus Velička. „Negalima nepastebėti, kad tai yra pirmasis konkursas, kai išėjome į atvirą rinką ir pasitikrinome kainas. Ką pamatėme? Kad jos toli gražu nėra tokios, kokias mums prognozavo specialistai ir tariami žinovai“, – entuziastingai pasakojo jis.

Konkursas dėl Dainų poliklinikoje esančių patalpų nuomos priminė senus skaudulius. Konkrečiau – „Valerijono“ vaistinę ir už palyginti nedidelę kainą (11 Eur/kv. m) jai išnuomotas patalpas Centro poliklinikoje šių metų žiemą. M. Velička tąkart buvo vienas iš valdininkų, agitavęs prieš tokį žingsnį.

„Valerijono“ vaistinės jis neužmiršo ir dabar – konkurse dalyvavusių verslininkų teiravosi dėl Centro poliklinikoje esančių patalpų. „Aš paklausiau jų: „Jeigu šiandien mes paskelbtume konkursą su pradine 200 Eur kaina už kvadratą, ar jus tai atbaidytų?“ Trys verslininkai atsakė, kad tikrai ne“, – teigė jis.

lentele-vaistine.jpg

„Mes prašome, kad ministras įsikištų į vaistų kainas“

Vaistinių nuomos kainos Šiauliuose, visų pirma, nustebino nekilnojamojo turto ekspertus. „Na, įdomūs NT sandoriai tose gydymo įstaigose. Jie visiškai neatspindi realių kainų. Tame pačiame pastate šiuo metu nuomojama patalpa, kurios pradinė kaina – 4,07 Eur/kv. m. Ir manau, kad ją dar galima „numušti“, – sakė „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Sujudo ir miesto politikai. Vicemeras Justinas Sartauskas drauge su Tarybos nariais inicijavo kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

„Kadangi patalpos išnuomotos vaistinės veiklai, t. y. vaistams parduoti, tai verčia susimąstyti ir kelti klausimą – kas sukurs verslui tokį didžiulį pelną, iš kurio bus apmokama „kosminė“ nuomos kaina? Atsakymo ilgai ieškoti nereikia – tai ligoniai (vaikai, pensininkai ir kiti asmenys) bei Lietuvos valstybės biudžetas, skirdamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas už parduotus kompensuojamuosius vaistus. Štai kaip iškreipiama vaistinių paskirtis: ne ginti sergantįjį ir jam padėti, bet į ligonį ir valstybę žiūrėti kaip į pasipelnymo šaltinį, tam panaudojant palankią situaciją, kad didžiąją dalį parduotų vaistų kainos kompensuoja PSDF“, – rašoma kreipimesi.

„Mes prašome, kad ministras įsikištų į vaistų kainas. Jos yra tokios didelės, kad firmos puikiai gyvena iš antkainių. Raskite kitą verslą, kuris galėtų nuomotis patalpas už 200 Eur/kv. m. Jis iš karto bankrutuotų! Visi aplink šneka, kad kaimyninėje Lenkijoje vaistų kainos mažesnės. Ko gero, ir tokių nuomos kainų nėra. Lietuvoje įsigali vaistinių tinklai, kurie diktuoja sąlygas, o valstybė vargsta“, – „Etaplius“ aiškino J. Sartauskas.

money-1270332-960-720.jpg

„Camelia“: gauti pelno šioje vaistinėje nesitikime

Komentuoja „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė:

– Nuomos kainas vertiname, atsižvelgiant ne į nuomojamo ploto dydį, o į patį objektą. Tai reiškia, kad, planuodami atidaryti naują vaistinę, atsižvelgiame į daugybę faktorių, pavyzdžiui, ar netoliese jau yra atidaryta mūsų tinklo vaistinė, ar greta veikia konkuruojančios vaistinės, kokios jos ir kiek jų bei daugelį kitų faktorių.

Kadangi turime daugiau nei 300 vaistinių visoje šalyje, tai praktikų, susijusių su nuomos kainomis, yra įvairių, tačiau, kaip ir minėjome, mes skaičiuojame ir vertiname ne kvadratinius metrus, o objektą, kuriame įsikurs vaistinė. Suprantame, kad nuomos kaina, kurią pasiūlėme, yra gana aukšta, tad gauti pelno šioje vaistinėje nesitikime.

Šioje Šiaulių dalyje vaistinės neturėjome, o buvome sulaukę užklausų iš pacientų, ar neplanuojame atidaryti. Todėl, į tai atsižvelgdami, buvome suinteresuoti šiose patalpose įsteigti „Camelia“ vaistinę.

vaistine.jpg

SAM: konkurenciją skatins vaistais degalinėse?

Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė:

– Reikia pripažinti, kad didžioji dalis mūsų šalies vaistinių priklauso tinklams.

Siekiant didinti vaistinių konkurenciją ir gerinant vaistų prieinamumą, SAM siekia įteisinti tam tikrų nereceptinių vaistų pardavimą mažmeninės prekybos vietose. Projekto tikslas – pagerinti tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, leidžiant juos pardavinėti mažmeninės prekybos vietose, tokiose kaip degalinės, prekybos centrai ir pan. Siūloma leisti parduoti tik tam tikrus dažniausiai vartojamus vaistus, kuriuos perkant dažniausiai gydomi nedideli sveikatos sutrikimai.

Pažymėtina, kad vaistiniams preparatams yra nustatyti maksimalūs mažmeninės prekybos antkainiai, todėl vaistinės tarpusavyje gali konkuruoti tik nustatytų antkainių ribose.

Kas lemia kainų skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje?

Vaistų gamintojai kainas nustato konkrečiai kiekvienai šaliai. Kainą lemia rinkos dydis, t. y. kiek vaistų gamintojas tikisi parduoti, atsižvelgiant į konkurenciją, ir pan. Lietuvos rinka yra maža. Taigi, ir vaistų čia realizuoti tikimasi mažiau. Be to, Lietuvoje dažnai yra mažiau konkurentų vaistų gamintojams, nes dėl mažesnės rinkos ne visi gamintojai registruoja generinius vaistus Lietuvoje, nors juos užregistruoja didesnėje kaimynėje – Lenkijoje.

Lenkijoje yra nemažai vietinių vaistų gamintojų, kurie gerokai pagyvina konkurenciją rinkoje, taip pat Lenkijoje yra taikomas lengvatinis PVM tarifas ir nereceptiniams vaistams (Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas taikomas tik receptiniams vaistams).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt