Aistros dėl Kosto Korsako gatvės tęsiasi: siūloma ją pervadinti į Adolfo Ramanausko-Vanago

Šiaulių miesto politikai vis dar nesutaria, koks bus Kosto Korsako gatvės pavadinimo likimas. Po to, kai praėjusiais metais miesto valdžia gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro laišką, nurodantį per tris mėnesius pakeisti šios gatvės pavadinimą, buvo inicijuota gyventojų apklausa. Klausta šiauliečių nuomonės dėl keitimo, o gauti rezultatai parodė nepritarimą. Tarybos narys Zakiras Medžidovas sako, kad institucijų sprendimus reikia vykdyti, o gyventojų apklausa buvo organizuota netinkamai, prieš tai jiems nepaaiškinus jos esmės. Todėl ir nereikėtų ja remtis, o vykdyti nurodymą. Jis pats siūlo Kosto Korsako gatvės pavadinimą keisti į Adolfo Ramanausko-Vanago.

Keisti pavadinimą – privalu

Taryba jau kovo mėnesio posėdyje turėtų svarstyti sprendimo projektą, inicijuotą tarybos nario Zakiro Medžidovo, kuriame jis siūlo Šiauliuose esančios Kosto Korsako gatvės pavadinimą keisti į Adolfo Ramanausko-Vanago. Anot paties iniciatoriaus, tokį siūlymą jis pateikęs po to, kai sulaukė kelių šiauliečių pasipiktinimo, kodėl prieš keletą metų pakeitus P. Cvirkos, V. Montvilos ir L. Giros gatvių pavadinimus dėl jų veiklos societmečiu, K. Korsakas buvo pamirštas.

„Aš parašiau į savivaldybės gatvių komisiją (Gatvių ir visuomeninių objektų, esančių Šiaulių miesto savivaldybėje, pavadinimų parinkimo komisija – red.) ir daviau pasiūlymą įvertinti ir pakeisti K. Korsako gatvės pavadinimą, nes jis irgi buvo sovietinis funkcionierius. Dirbo žmogus savo darbą, bet buvo lojalesnis Tarybų sąjungos veikėjas negu kad Lietuvos patriotas. Komisija apsvarstė mano užklausimą ir nusiuntė į „Aušros“ muziejų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, paprašė jų įvertinti šį paklausimą – ar reikia keisti gatvės pavadinimą, ar ne. „Aušros“ muziejus atsiuntė rekomendaciją, kad gatvės pavadinimą reiktų keisti, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras priėmė sprendimą, kuris yra privalomas – per tris mėnesius gatvės pavadinimas turi būti pakeistas“, – aiškino tarybos narys. 

Vis dėlto, vykdyti gauto nurodymo miesto valdžia nepuolė. Buvo inicijuota gyventojų apklausa.

„Meras sugalvojo eilinį kartą ne ten, kur reikia, žaisti demokratiją arba ne taip, kaip reikia, ir paskelbė gyventojų apklausą. Tai tas sprendimas yra privalomas (Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimų centro – red.) tai, mano manymu, jeigu jau skelbė apklausą, tai galėjo skelbti į ką keisti, o ne ar reikia keisti, nes yra institucijos sprendimas, kad reikia“, – komentavo Z. Medžidovas. 

Apklausa organizuota netinkamai

Jo nuomone, apklausa buvo organizuota netinkamai, o tiksliau – gyventojams nebuvo tinkamai paaiškinta jos esmė.

„Pavyzdžiui, tie, kurie nepritarė, tai jie dažniausiai vadovavosi ekonominiais motyvais, kad gyventojams reikės kažkur eiti, kažkokius dokumentus keisti, kad lentelė kainuos. O ne ideologiniais. Tai, bet jiems nei reikės kažkur eiti, nei kažkas labai ten kainuos. Jei administracija nuspręs, kad nekompensuos, tai daugiabučiui namui nuo vieno buto kainuos ta gatvės pavadinimo lentelė kokius 30-40 centų, bet eiti niekur nereikės. Namo administratorius paims ir pakeis. O tie, kurie balsavo už pakeitimą, tai jie daugiausiai ir vadovavosi vertybiniais ir ideologiniais motyvais, nes jie supranta, kad geriau yra gerbti savo tautos didvyrius, o ne kažkokius tai sovietinius funkcionierius“, – savo nuomonę grindė tarybos narys.

Anot Z. Medžidovo, jokie sprendimai dėl nurodymo keisti pavadinimą po gyventojų apklausos taip ir nebuvo vykdomi, todėl jis ėmėsi iniciatyvos.

„Pateikiau sprendimo projektą, kad mes pakeistume gatvės pavadinimą į Adolfo Ramanausko-Vanago. Tai bet kuris tarybos narys gali keisti į kitokią alternatyvą. Jeigu nepatinka jam Vanagas, tai gali į Venclauskienę, Visocko – kokią nori“, – sakė Z. Medžidovas.

Anot jo, jeigu jo pasiūlytas sprendimo projektas Taryboje nesulauks politikų palaikymo, gali būti, kad klausimas dėl K. Korsako gatvės pavadinimo keitimo persikels į teismą.

„Mes gyvename demokratinėje valstybėje. Jeigu Taryba nusprendžia nekeisti ir nevykdyti sprendimo, tai realiai tas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turėtų kreiptis į teismą ir įpareigoti Savivaldybę tą pavadinimą pakeisti“, – komentavo Z. Medžidovas.

Laukia papildomų išaiškinimų

Galimybės, kad ši istorija gali pasiekti teismą, neatmeta ir Šiaulių vicemeras, Gatvių ir visuomeninių objektų, esančių Šiaulių miesto savivaldybėje, pavadinimų parinkimo komisijos pirmininkas Justinas Švėgžda. Anot jo, kol kas atrodo, kad institucijos yra tarsi „pasiklydusios vertime“. 

„Mes paprašėme pakartotinio išaiškinimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, nes mes esame gavę iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pažymą, kad nereikėtų keisti pavadinimo K. Korsako gatvės, kad tai daug kainuos miestui, kad tai yra nevienareikšmiškai vertinama asmenybė ir, kad nereikėtų vėl po 30 metų grįžti prie to klausimo. Tai mes (Savivaldybė – red.) pasakėme, kad esame tarp dviejų ugnių, nes kelios institucijos tarpusavyje nesusikalba. Paprašėme Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pakartotinio išaiškinimo, nes tiek mes, tiek šis centras kreipėsi į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą – tik jie gavo vienokį atsakymą, mes – visiškai kitokį“, – situaciją aiškino vicemeras.

Anot jo, maždaug tuo pat metu Savivaldybė inicijavo gyventojų apklausą dėl gatvės pavadinimo keitimo. Rezultatai parodė nepritarimą. Iš balsavusių 893 šiauliečių prieš keitimą balsavo 684 (76,5 proc.), o už keitimą pasisakė 209 arba 23,5 proc. balsavusių. Pasak J. Švėgždos, šio gyventojų noro Tarybos nariai, svarstydami Z. Medžidovo siūlymą keisti gatvės pavadinimą į A. Ramanausko-Vanago, neturėtų ignoruoti. Anot vicemero, jau dabar socialinėje erdvėje netrūksta komentarų, keliančių klausimą – ar gyventojų apklausos turi vertę?

„Tai mano pozicija tokia – visi Tarybos nariai turi ir gali teikti pasiūlymus, tai yra demokratijos džiaugsmas. Iš kitos pusės, gyventojai taip pat turi interesą , jeigu jų apklausos rezultatai rodo nepritarimą keitimui, tikiuosi, Tarybos nariai į tai atsižvelgs. Aš pats, jeigu būčiau Tarybos nariu – nepritarčiau“, – komentavo vicemeras.

Anot jo, kuo baigsis šis K. Korsako gatvės keitimo klausimas, kol kas pasakyti sunku. Vis dar laukiama papildomų paaiškinimų iš keitimo nurodymą davusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistancijos tyrimų centro. Vicemeras pabrėžė, kad gatvių ir kitų objektų pavadinimų keitimas – išskirtinai Savivaldybės teisė. O Tarybos nariai turi balsuoti laisva valia, o ne verčiami pažymų. Paklaustas, ar viskas gali pakrypti teismo link, Justinas Švėgžda tokios galimybės neatmetė.

„Manau, kad gali persikelti į teismą. Būtų labai keista, jeigu teismas pripažins , kad mes turime laikytis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pozicijos. Tai reikš, kad mes, Lietuvos savivaldybių tarybos, būsime praradę dar vieną funkciją, kad patys negalim nuspręsti ir pasirinkti gatvių pavadinimus. Nei upelio ar tekančio šaltinėlio, nei skveriuko“, – sakė jis.

Vienodi standartai – ne visoms gatvėms

Savivaldybei laukiant papildomų išaaiškinimų dėl K. Korsako gatvės pavadinimo keitimo, reikia pripažinti, kad kitoms gatvėms nepasisekė taip, kaip K. Korsako. Dar praeitoje kadencijoje Šiaulių miesto savivaldybės taryba palaikė to paties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo tarnybos sprendimą keisti P. Cvirkos, V. Montvilos ir L. Giros gatvių pavadinimus. 2021 metų kovą L. Giros gatvei grąžintas Žemkalnio gatvės pavadinimas, V. Montvilos gatvės pavadinimas pakeistas į Karolio Reisono, P. Cvirkos – į Algirdo Juliaus Greimo.  Tuomet gyventojai, sužinoję apie planus keisti gtvių pavadinimus, neslėpė savo pasipiktinimo dėl to, kad jų nuomonės niekas neklausia. Žadėjo rinkti parašus ar net kreiptis į teismą (plačiau apie tai skaitykite ČIA). Kodėl K. Korsako gatvės pavadinimo keitimo atveju gyventojų nuomonę jau norėta išgirsti, dabartinis  Gatvių ir visuomeninių objektų, esančių Šiaulių miesto savivaldybėje, pavadinimų parinkimo komisijos pirmininkas grindė tuo, kad daryti apklausos niekas neįpareigoja ir neverčia, skiriasi asmenybės, o ir techninės galimybės dabar kitokios.

„Dėl P. Cvirkos ir S. Nėries buvo pasikreipta į tremtinių organizacijas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą ir visos ekspertinės išvados buvo gautos ir yra Savivaldybėje suregistruotos. Tai S. Nėries gatvės keitimui tuo metu nepritarė nei viena organizacija, netgi tremtinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas irgi nepritarė. Nebuvo nei vienos institucijos, kuri būtų pasisakiusi už keitimą. Kitų gatvių pavadinimai buvo pakeisti, nes tos pačios institucijos už tai pasisakė. Anot jų, Petras Cvirka galbūt vienareikšmingiau vertinamas negu Kostas Korsakas dėl savo koloboracinės veiklos. Tada pati komisija kreipėsi į visas institucijas, prieš priimant sprendimą, kad turėtume aiškesnį pagrindą galutiniams sprendimams, kurie vėliau buvo siūlomi Tarybai. Tada svarstant komisijoje nebuvo turbūt diskusijos apklausas vykdyti ar ne. Dabar aš pirmininkauju, o ir mums atsirado geresnės techninės galimybės tas apklausas vykdyti specialiu įrankiu, kuris leidžia išfiltruoti grynai šiauliečių balsus. Tos priemonės tada neturėjome, kai buvo keičiami keturių gatvių pavadinimai“, – argumentavo tuomet, kai buvo sprendžiamas šis klausimas, mero patarėjo pareigas ėjęs J. Švėgžda.

Tiesa, reikia pripažinti, kad sovietmečiu gyvenusių ir dirbusių asmenybių, kurių vardais buvo pavadintos gatvės Lietuvoje, veikla ir pavadinimų keitimas vėl aktyviau pradėti svarstyti po to, kai 2022 metais Rusija užpuolė Ukrainą.