Teigiama, kad sinchronizacija su Europos tinklais įtakos gyventojų sąskaitoms už elektrą neturės

Lietuva

Laikrodžio atidengimo ceremonija, kuris skaičiuos 100 dienų iki atsijungimo nuo BRELL bei prisijungimo prie Europos elektros tinklų. ELTA / Josvydas Elinskas

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

330585

Ateinančių metų vasarį Lietuvai planuojant atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos arba vadinamojo BRELL žiedo, sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais didelių pokyčių gyventojų sąskaitoms už energiją neturės, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė.

BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Planuojama, kad sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 m. vasario 9 dieną.

Kaip jau yra sakęs laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys, pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.

Anot LEA vadovės, Lietuvos gyventojai didelių kainos už elektrą skirtumų nepajaus.

„Tikrai nereikėtų baimintis gyventojams didelių kainų pokyčių dėl sinchronizacijos. Numeris vienas, ką mes visi turime galvoti – tai, be abejo, apie savo energetinį saugumą ir tai yra Lietuvos prioritetas. Bendrai, be abejo, atsiras ir balansavimo kaštai, bet kad jie bus dideli – tikrai to neprognozuojame“, – šią savaitę žurnalistams sakė A. Bagočiūtė.

Paklausta, ar tie kaštai galėtų siekti tam tikrą dalį cento, mokamo už kilovatvalandę (kWh) elektros, agentūros vadovė patikslino, kad galutinę kainą lems keli faktoriai.

„Priklauso, kaip patys (elektros – ELTA) gamintojai sugeba kokias pateikti prognozes apie gamybą ir panašiai“, – sakė A. Bagočiūtė.

„Bet tai tikrai neturėtų būti dideli kaštai“, – pažymėjo ji.

Apie tai, kad elektros kainos po atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos keistis neturėtų, jau kalbėjo ir energetikos ministras. Pasak D. Kreivio, didėjančius sistemos balansavimo kaštus kompensuos augantys atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos mastai.

Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt