Adventinis pasninkas naudingas ne tik sielai, bet ir kūnui

Nuo lapkričio 30-osios prasidėjęs adventas tęsis iki pat Kristaus gimimo ir saulės sugrįžtuvių. Šiuo metu susilaikoma nuo sočių patiekalų – pasninkaujama. Mat nuo seno tikėta, kad advento laikotarpiu aplinkui klaidžioja piktosios dvasios, namus lankančios vėlės, todėl įvairiais draudimais stengtasi jų nesupykdyti.

Advento laikas – pats tinkamiausias metas apvalyti savo kūną

Pasak sveiko gyvenimo būdo propaguotojos Irenos Daukšienės, būtent per adventą mes pereiname iš vieno laikotarpio į kitą. Tai senas, skaičiuojantis mažiausiai keliolika tūkstančių metų mūsų protėvių rimties ir susikaupimo laikotarpis, prasidedantis 4 savaitės prieš Kalėdas.

Lietuviai tikėjo, kad adventas – paslaptingas, mistiškas laikas, kurio metu mūsų protėviai atsipūsdavo nuo žemės darbų ir užsiimdavo sielos reikalais.

„Šiuo metu kalbėkitės daugiau su savimi nei su kitais“, – pataria moteris, primindama, jog kiekvienam advento metu būtina apmąstyti, ką nuveikėte per šiuos metus, kuriems žmonėms per mažai dėmesio skyrėte, kurių reikia atsiprašyti. Dar yra laiko, kad prie Kūčių stalo sėstumėte švarūs ir atsiprašę visų, kuriuos įskaudinote.

Šiuo metu siūlyta ne tik susilaikyti nuo triukšmingų linksmybių, bet ir pasninkauti – leisti kūnui pailsėti nuo sunkaus maisto ir išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių, organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Jau senovėje žmonės be jokių mokslinių teorijų puikiai suvokė, kad tai naudinga.

Krikščionių tikėjime pagrindinė pasninko nuostata reiškia susilaikymą nuo gyvų, kraujotaką turinčių organizmų, kuriuos prieš tai būtina nužudyti, valgymo. Kitaip sakant, pasninkas siejamas su susilaikymu nuo žudymo. Pasninkaudami lietuviai visiškai atsisakydavo alkoholio, neruošdavo vaišių. Penktadieniais būdavo pasninkaujama dar griežčiau. Penktadieniai tapdavo tarsi savaitės iškrovos diena – to reikalaudavo bažnytiniai kanonai. Žmonės valgydavo augalinį maistą, žuvų, grybų valgius. Tik vaikams, žindančioms motinoms, nėščioms moterims ir ligoniams pasninko mitybos reikalavimai negaliojo. „Tinkamas pasninkas padeda apvalyti organizmą bei pajaunėti be ypatingų kosmetinių priemonių“, – sako sveiko gyvenimo būdo propaguotoja.

Mėsos ir pieno valgyti nevalia tiek vargšui, tiek turtuoliui

Mūsų protėvių mityba per adventą priklausydavo nuo regiono, kuriame jie gyvendavo. Dzūkų žemės – skurdžiausios, tad jie pasninkaudami valgė kone vien grybus ir grikius. Žemaičiai paskanaudavo ir įvairių košių, šiupinių; aukštaičiai – blynų, virtinių.

Derlingiausias žemes valdę suvalkiečiai daugiau už kitus valgydavo sočių kruopų patiekalų. Per adventą mūsų senoliai valgydavo daržovių, prisidžiovintų ar išlaikytų obuolių, kriaušių, įvairių uogų. Turtingesnieji pasilepindavo silke, žuvimi, medumi, tačiau mėsos ir pieno produktų atsisakydavo visi – nuo varguolio iki turtuolio.

„Anksčiau lietuviai griežčiau laikydavosi pasninko – nevalgydavo mėsos tris dienas per savaitę. Dabar laikai keičiasi: šiandien, atsigręžę į pasaulį, pamažu perimame naujas tradicijas, pamiršdami senąsias, tačiau bent vieną dieną per savaitę visgi reikėtų atsisakyti mėsos“, – pataria moteris, džiaugdamasi, kad, ir sparčiau sukantis laiko tėkmei, žmonės vis dažniau atsigręžia į tai, kas patikrinta per ilgus amžius, į tai, kuo gyveno senoliai. Deja, rasti laiko susikaupimui, rimčiai ir apmąstymams kaip niekada sunku.

Nemažai mūsų tautiečių pasninkauja ne dėl tikėjimo, o tiesiog laikydamiesi dietos. Ir vieniems, ir kitiems pasninkas paprastai reiškia perėjimą prie vegetariško maisto. Laisvamaniams pasninkas dažnai reikalingas tik kaip galimybė numesti kelis kilogramus svorio ar išvalyti organizmą. „Nėra blogo, kas neišeitų į gera. Tai žmogui tik į naudą: lengvas pilvas ir galvoje šviesiau“, – dalijasi pastebėjimais I. Daukšienė.

Pasninkavimo metu svarbu laikytis dienos režimo. Ryte atsipalaiduoti, eiti pasivaikščioti, skaityti, medituoti ir pasimankštinti – atlikti kvėpavimo ir raumenis atpalaiduojančius pratimus. Jeigu jaučiamas nuovargis – nusnausti.

Per pasninką galima valgyti duonos, daržovių, vaisių, uogų, grybų, riešutų, medaus, augalinio aliejaus, gerti kisieliaus, kompoto. Draudžiama valgyti mėsos bei pieno produktų, kiaušinių, žuvies ir netgi kramtyti gumą, mat jos sudėtyje gali būti gyvulinės kilmės želatinos. Organizmui tiesiog būtina padėti apsivalyti. „Jeigu norite padėti savo kūnui, ypač naudinga valgyti sėklų, grūdų. Mes turime progą įvertinti tai, ką mums davė augalai prieš pat mirtį“, – pataria sveiko gyvenimo būdo propaguotoja.

Pasninkaujant iš burnos ir kvėpavimo takų gali sklisti nemalonus kvapas. Jis atsiranda dėl padidėjusio ketonų kiekio (acetono) ir pagreitėjusio toksinų išsiskyrimo, todėl šiuo periodu ypač svarbi tinkama asmens higiena.

Lengvas kūnas – skaidrios mintys

Mūsų organizme yra „sumontuota“ puiki valymo sistema – kepenys, inkstai ir oda, kurie pašalina visas nereikalingas medžiagas organizme, kurios mus nuodija ir sukelia įvairių sveikatos problemų. Tad kartais pravartu ne tik pasninkauti, bet ir retsykiais peržiūrėti savo maisto racioną. Išvalius žarnyną, jame lengviau prigyja geroji mikroflora, neapkrautas netinkamu maistu, jis geriau dirba. Pagerėja ir savijauta, apima lengvumo pojūtis, nes, atsikračius toksinų, nepučia pilvo, nevargina vidurių užkietėjimas, nukrenta keletas kilogramų.

Pasninkaudami nesusitelkite vien ties savo mitybos meniu. Daug svarbesni vadinamieji keturi pasninko stulpai. Tai: maldos pasninkas, kai meldžiamės už savo kaimynus; liežuvio pasninkas – pasiryžimas neapkalbėti artimo; pasninkas akims – nematyti krislo kito akyse; ketvirtas, pats didžiausias pasninkas – meilės darbai artimam žmogui.