Absurdiškame pasaulyje – absurdiškas menas

Alytus

Kęstutis Svirnelis su broliu Algiu

Varėnos GiružisŠaltinis: Etaplius.lt

62869

Praėjusį penktadienį Varėnos kultūros centro Kino ir parodų salėje varėniškiai turėjo išskirtinę progą pamatyti neįprastą parodą, kurią savo kraštiečiams atvežė parodyti iš Zervynų kilęs ir ten užaugęs Kęstutis Svirnelis. Nors menininkas jau daugelį metų gyvena ir kuria Vokietijoje, tačiau savo šaknų nepamiršta ir teigia, jog ne piniguose yra laimė, stiprybė ir galybė, o žmogus, kuris nežino, ko jis yra vertas, jis tiesiog neturi savęs...

Kęstutis Svirnelis gyvena ir kuria Vokietijoje. Mokėsi dailės Varėnos J. Čiurlionytės menų mokykloje pas Valdemarą Šemešką. Anot menotyrininkės Dalios Šemeškienės-Kleponytės, pas šį mokytoją mokėsi gyvenimo, estetinio, etinio pamato. Po skulptūros studijų Vilniaus dailės akademijoje magistro laipsnį įgijo Valstybinėje meno ir dizaino akademijoje Štutgarte. Anot menotyrininkės, Vokietijoje Kęsto niekas nelaukė ir nemylėjo, pirmieji metai nebuvo lengvi. Iš Zervynų kaimo kilęs menininkas nuolat pabrėžia savo dzūkišką kilmę ir neneigia švabiškos vokiečių kultūros, kurioje gyvena jau 15 metų, įtakos.

„Kęstas, kai turi laisvalaikio, kuria tokius menus, kokius nori, absurdiškus, nes sako, kad pasaulis yra absurdiškas, tai kodėl menai neturi būti absurdiški. Kęsto kelionė po pasaulį yra labai plati: po Vokietijos sekė Ispanija, po Ispanijos – Korėja, vėliau – vėl Vokietija, tada – įvairūs meniniai projektai Europoje - Vienoje, Italijoje, net ir į Ameriką buvo nuvykęs. Visi šie parodoje esantys eksponatai grįžo iš Diuseldorfo, prestižinės meno galerijos. Kalbant apie Kęsto darbus, jis yra įvairiausių tarptautinių konkursų laureatas, nugalėtojas. Apie jo kūrinius kalbėti yra nelengva, nes pirmiausia, mes matome tai, ką matome: matome gumines pirštines, kailinius, gumines rankeles, pamatyti tai, kas yra užslėpta, reikia ir fantazijos ir „atjungti“ save nuo tos klasikinės meno sampratos, nuo meno suvokimo ir sutikti su Kęsto taisyklėmis ir įsijausti į tuos žaislus“, – kalbėjo D. Šemeškienė-Kleponytė. Menotyrininkės teigimu, dažniausiai yra svarbi ne pati forma, o mintis, ką tais daiktais ar žaislais menininkas nori mums pasakyti: „Kęstutis visur kalba labai giliai ir aiškiai, nes absurdas yra visur – mūsų demokratijos supratime, mūsų tikėjimo suvokime, mūsų visuomenės sandaroje, pradedant mūsų tautiškumu ir baigiant patriotizmu. Pats svarbiausias ir rimčiausias pusmečio ar net metų darbas – taip vadinama „Eurodešra“. Tai ir yra tas mūsų gyvenimo absurdas – ištiestos rankos, norinčios visko, ką galim turėti ir ko negalim“.

K. Svirnelio teigimu, parodos pavadinimas „Dzyvų dzyvai“ gali daug kam skambėti neįprastai, juk pavadinimas yra dzūkiškas, o dzūkas asocijuojasi su tuo, jog jis yra biednas, prastas, bet taip nėra. „Jeigu žmogus nežino, ko jis yra vertas, tai tuomet jis yra menkas. O jei žmogus žino, ko jis yra vertas, tai, kaip sakoma, ne piniguose yra laimė ir galingumas, stiprybė. Pažįstu lietuvių, kurie išvažiuoja ir po trejų metų pas juos atsiranda akcentas, taip ir norisi vožti, kad tas akcentas iškristų pro ten, kur įlindo. Nes toks žmogus neturi savęs. Gal ir per naiviai kalbu, gal per daug patriotiškai“, – kalbėjo menininkas.

Parodos autorius tvirtino, jog absurdiškas menas yra absurdiškame pasaulyje. Pasaulis susideda iš visko, iš gėrio, iš blogio, iš šviesos, tamsos ir pan., to absurdo daug kas nemato, nes pripranta prie to viso: „Man ne tas pats, kas dedasi Lietuvoje, ne tas pats, kas dedasi Varėnoje, kiek galiu, tiek prisidedu, gal per daug pasyviai, bet bent jau savo darbais“.

D. Šemeškienė-Kleponytė papasakodama vieną prisiminimų istoriją tik patvirtino, kad Kęstutis yra tikras dzūkas ir toks bus iki pat galo, niekas to dzūkiškumo jame nepakeis. Menotyrininkės teigimu, Kęstutis buvo parsivežęs kolegą iš Vokietijos ir atėjęs į susitikimą su Kęstučio draugais, vokietis pats pasisveikino dzūkiškai. Visiems buvo daug juoko, jog Kęstutiss greičiau vokiečius privers dzūkiškai kalbėti nei iš jo bus „išmušta“ dzūko dvasia.

Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt