Absurdas: paveldo pastatus Klaipėdoje griauna architektai

Klaipėda
© Jurgos PETRONYTĖS nuotr. TUŠČIA VIETA. Šioje vietoje stovėjo du buvusio Tauralaukio dvaro komplekso pastatai. Dabar jų nėra, bet jau įrengti pamatai naujiems statiniams.
Jurga Petronytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  „Vakarų ekspresas“

Kadaise šlovinga praeitimi garsėjusio Mažojo Tauralaukio dvaro kompleksas sovietmečiu buvo nuvertintas ir nugyventas, o nepriklausomoje Lietuvoje išdraskytas, išparduotas ir galiausiai fiziškai kinta. Neseniai nugriauti du nedideli, ilgus metus apleisti stovėję komplekso namai Klaipėdos g. 5, 7, visai šalia pagrindinio dvaro pastato ir nedidelio tvenkinio. Jų vietoje bus statomi daugiabučiai namai.

Įgyvendinamo projekto vadovas Valentinas Lucenko patikslina, kad pastatai ne nugriauti, o demontuoti ir bus atstatyti tokio pat tūrio ir papuoš dvaro aplinką.

Paveldosaugininkai gi įžvelgia pažeidimą ir kaltina nugriautų pastatų vertingųjų savybių sunaikinimu.

„Pažeidimo požymių yra. Nugriautas autentiškas raudonų plytų mūras, kuris buvo įrašytas kaip vertingoji dvaro pastatų savybė. Dėl to surašėme raštą objekto savininkui, ragindami atkurti autentišką mūrą. Dėl pažeidimo kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, į Teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, kuri atlieka tyrimą“, – informavo „Vakarų ekspresą“ Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Vertingas buvo raudonų plytų mūras

Pasak paveldosaugininko, Mažojo Tauralaukio dvaro pastatai Klaipėdos g. 5, 7 sovietmečiu buvo perstatyti, todėl nebuvo saugotini kaip kultūros paveldo objektai, tačiau rengiant projektą buvo atliktas ardomasis tyrimas ir lokalizuotas autentiškas istorinis mūras, kuris buvo pripažintas vertinga šių pastatų savybe.

„Architektas Stanislovas Lukšas rengė šių pastatų rekonstrukcijos projektą. Mūsų reikalavimas buvo vienas – išsaugoti autentišką mūrą ir jį eksponuoti rekonstruoto pastato išorėje. Iš ketvirto ar penkto karto projektas buvo suderintas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. O neseniai man paskambino Klaipėdos miestiečių draugijos atstovas ir pranešė, kad šie pastatai yra nugriauti. Pranešimą patikrinę atradome, kad iš tiesų pastatai visiškai sugriauti, istorinės plytos ar jų dalis nuvalytos ir susandėliuotos“, – pasakojo V. Juška.

Žino, ką daro

Pasak V. Juškos, drastiškai pasielgė naujasis pastato savininkas, kuris pats yra architektas, parengęs ne vieną projektą Klaipėdos saugomose teritorijose.

„Kam kam, bet jam tikrai nereikia aiškinti, kokios yra procedūros. Jeigu paaiškėja, jog mūras nestabilus, reikia derinti projekto sprendinius su paveldo specialistais, kad nekiltų abejonių. Tai nebuvo padaryta. Buvo savavališkai nukrypta nuo techninio projekto sprendinių, nugriauta objekto vertingoji savybė ir vykdoma visiškai nauja statyba, o ne rekonstrukcija“, – teigė V. Juška.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrius surašė objekto savininkams reikalavimą autentišką mūrą atkurti.

„Atsako kol kas negavome. Bet kuriuo atveju savininkas turėtų derinti naujus projekto sprendinius su atsakingomis institucijomis. Juolab kad pakito ir objekto paskirtis. Iš pradžių buvo projektuojamas viešbutis, dabar, atrodo, jau nori įrengti ir parduoti butus. Tad projektui reikalingas naujas statybos leidimas“, – sakė V. Juška.

V. Juška Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso pastatų nugriovimą palygino su drastišku Klaipėdos senamiestyje, Daržų g. 18, buvusio paveldo objekto sunaikinimu.

„Abiem šiais atvejais pagrindiniu smuiku griežia ir saugomoje vietovėje drastiškų veiksmų imasi architektai, o ne kokie reikalo neišmanantys verslininkai“, – stebėjosi V. Juška.

Vertybės nerado

Informaciniame stende prie aptariamo objekto rašoma, jog vykdomas gyvenamojo namo rekonstravimo, ūkinio ir garažo sujungimo ir rekonstravimo pritaikant pastatus svečių namams projektas.

Jo užsakovas UAB „Simonsita“, projektuotojas UAB „Danės projektai“ (projekto vadovas Valentinas Lucenko), vykdytojas MB „Danės fasadai“ (atsakingas asmuo Vitalijus Lucenko).

Rekonstrukcijos projekto vadovas, architektas V. Lucenko „Vakarų ekspresui“ sakė, jog du buvusio Mažojo Tauralaukio dvaro statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas ne nugriauti, o demontuoti. „Nugriaunama su tikslu sunaikinti, o demontuojama – su tikslu rekonstruoti, atstatyti“, – paaiškino sąvokas pašnekovas.

V. Lucenko patikino, jog yra išduotas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai atlikti, kuriame numatyti statybos darbai ir tvarkymo būdas.

„Projekto sprendiniai ir statybos eiga yra derinami su Savivaldybės Paveldosaugos skyriumi, kadangi atlikus preliminarius pastatų tyrimus buvo nustatytos vertingosios savybės – raudonų plytų mūro sienos. Tik atidengę konstrukcijas pamatėme, kad vertybės nėra išlikusios. Radome mūrą, sumūrytą iš keturių skirtingų tipų plytų: baltų silikatinių, geltonų keraminių su kiaurymėmis plytų, kurios taip pat sovietinės ir kelių rūšių, skirtingų dydžių pilnavidurių raudonų plytų. Atradome ir gelžbetoninių plokščių, ir betoninių sąramų. Akivaizdu, kad buvę senojo dvaro pastatai pokariu buvo ne kartą perstatyti“, – pasakojo V. Lucenko.

Anot pašnekovo, pastatai neturėjo pamatų, juos išsaugoti buvo komplikuota. Todėl konstrukcijos buvo demontuotos.

„Demontavę sienas, išrinkome vertingąsias raudonas plytas, jas nuvalėme ir saugome, kad galėtume įmūryti ir eksponuoti naujų statinių sienose“, – sakė pašnekovas.

Anot V. Lucenko, dabar objekte jau įrengti pamatai, ant kurių iškils du dviejų aukštų su mansarda ir pusrūsiu daugiabučiai namai.

„Žemės sklypo paskirtis jau yra pakeista į daugiabučių namų, kaip leidžia Bendrasis planas. Šiuo metu ruošiamas projektas. Jo sprendiniai, kai suderinsime juos su Savivaldybe, bus pateikti ir visuomenei susipažinti“, – sakė projekto vadovas.

Šalia rekonstruojamų senojo dvaro pastatų tyvuliuoja tvenkinys, auga daug senų medžių, kai kurie iš jų, anot pašnekovo, yra nulūžę.

„Ši teritorija ilgą laiką buvo apleista, tad ir pastatai buvo apgriuvę, ir aplinka nepuošianti miesto. Mes tikimės sukurti čia gražią, estetišką aplinką“, – įvardijo lūkesčius V. Lucenko.

Kompleksą išdraskė daug savininkų

Kultūros paveldo nekilnojamųjų vertybių registre Mažojo Tauralaukio dvaro pastatų kompleksas buvo įregistruotas 2010 metais.

2016 m. jis patikslintas. Dabar jį sudaro dvaro sodybos rūmai, kelio sarginės pastatas ir keturi ūkiniai pastatai, esantys Klaipėdos g. 5, 7, 10, 16, Pajūrio g. 1, 2.

Bent keli buvę komplekso ūkiniai pastatai atsidūrė dvaro užribyje.

„Ekspertai tada įvertino komplekso statinius ir nusprendė daugiau dėmesio sutelkti į pagrindinę dvaro dalį. Tokią situaciją sąlygojo tai, kad dvaro komplekso statinius valdo daug savininkų. Kai savininkų daug, išsaugoti kompleksiškumą sudėtinga. Su šia problema susiduria dauguma Lietuvos dvarų. Mažojo Tauralaukio dvaras – ne išimtis. Tauralaukis yra intensyviai vystomas rajonas, nekilnojamojo turto kainos jame yra nemažos. Todėl kiekvieną žemės lopinėlį stengiamasi panaudoti gyvenamajai statybai. O paveldosaugininkų Biblija – nekilnojamųjų kultūros vertybių registras, kurį pildo vertinimo tarybos. Vertinimo tarybose yra ekspertai, kurie nustato, kas yra vertinga. Mes turime remtis šiais dokumentais“, – aiškino sistemą V. Juška.

Siūlo paramą

Paveldosaugos skyriaus vedėjas priminė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turi specialią programą, pagal kurią skiriama parama kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams iš miesto biudžeto.

„Dvarai šioje programoje įvardinti kaip prioritetinė kryptis. Šiais metais pagal šią programą sulaukėme vienos paraiškos ir finansuosime Bachmano dvaro senosios kalvės tvarkybos projektą. Teikiama Savivaldybės parama projektui parengti ir tvarkybos darbams yra iki 90 tūkst. Eur. Tai nėra mažai. Taip pat savo programas turi Kultūros paveldo departamentas. Į jį taip pat galima kreiptis paramos geranoriškai tvarkant kultūros paveldo objektą. Mažojo Tauralaukio dvaro atveju, savininkai paramos nesikreipė, nugriovė ir viskas“, – apgailestavo V. Juška.

Istorija Mažojo Tauralaukio dvaras žinomas nuo XVI a. Šlovingiausias jo praeities puslapis buvo atverstas 1802 m. birželio mėn. Tąsyk Tauralaukio dvare įvyko Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.

Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje.

Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų - Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas.

1807 m. dvare kelis kartus lankėsi karališkoji šeima - karalienė Luizė su vaikais, kuri į dvarą atplaukdavo laiveliu Danės upe iš miesto rotuše vėliau tapusio pastato Danės gatvėje.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.