AB „Šiaulių energija“ nuolat įgyvendina keletą projektų su Europos Sąjungos (ES) fondų parama. Šiemet šilumos perdavimo tinklų rekonstravimui planuojama skirti apie 6 mln. eurų, tarp jų 2,5 mln. eurų – ES paramos. Daugelyje Šiaulių vietų šiuo metu jau triūsia darbininkai, ūžia sunkioji technika. Nemaža jų dalis dirba AB „Šiaulių energija“ užsakymu, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą miestiečiams.
"> AB „Šiaulių energija“ nuolat įgyvendina keletą projektų su Europos Sąjungos (ES) fondų parama. Šiemet šilumos perdavimo tinklų rekonstravimui planuojama skirti apie 6 mln. eurų, tarp jų 2,5 mln. eurų – ES paramos. Daugelyje Šiaulių vietų šiuo metu jau triūsia darbininkai, ūžia sunkioji technika. Nemaža jų dalis dirba AB „Šiaulių energija“ užsakymu, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą miestiečiams."> AB „Šiaulių energija“ nuolat įgyvendina keletą projektų su Europos Sąjungos (ES) fondų parama. Šiemet šilumos perdavimo tinklų rekonstravimui planuojama skirti apie 6 mln. eurų, tarp jų 2,5 mln. eurų – ES paramos. Daugelyje Šiaulių vietų šiuo metu jau triūsia darbininkai, ūžia sunkioji technika. Nemaža jų dalis dirba AB „Šiaulių energija“ užsakymu, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą miestiečiams."> AB „Šiaulių energija“ nuolat įgyvendina keletą projektų su Europos Sąjungos (ES) fondų parama. Šiemet šilumos perdavimo tinklų rekonstravimui planuojama skirti apie 6 mln. eurų, tarp jų 2,5 mln. eurų – ES paramos. Daugelyje Šiaulių vietų šiuo metu jau triūsia darbininkai, ūžia sunkioji technika. Nemaža jų dalis dirba AB „Šiaulių energija“ užsakymu, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą miestiečiams.">Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Marina VisockienėŠaltinis: Etaplius.lt
AB „Šiaulių energija“ nuolat įgyvendina keletą projektų su Europos Sąjungos (ES) fondų parama. Šiemet šilumos perdavimo tinklų rekonstravimui planuojama skirti apie 6 mln. eurų, tarp jų 2,5 mln. eurų – ES paramos. Daugelyje Šiaulių vietų šiuo metu jau triūsia darbininkai, ūžia sunkioji technika. Nemaža jų dalis dirba AB „Šiaulių energija“ užsakymu, siekiant užtikrinti patikimą šilumos energijos tiekimą miestiečiams.
te-1.jpg
Patikimumas
Požeminių bendrovei priklausančių skirtingo diametro šilumos perdavimo tinklų ilgis siekia 147 kilometrus, todėl jų patikimumas – itin svarbus. Šiuo metu AB „Šiaulių energija“ investuoja į šių tinklų rekonstravimą, kad ateityje išvengtų vamzdynų trūkimų ir avarijų šilumos trasose. Nusidėvėję vamzdynai keičiami naujais poliuretanu gamykloje izoliuotais vamzdžiais, kurie pasižymi ilgaamžiškumu, jų šilumos nuostoliai mažesni.
Šiems darbams skiriamos bendrovės lėšos ir iki 50 proc. gali būti finansuojama ES fondų. Kadangi AB „Šiaulių energija“ – stambi įmonė, įgyvendinama projektus su ES fondų parama, ji turi skirti 50 proc. savo lėšų.
Planuodami senų vamzdynų atnaujinimą, AB „Šiaulių energija“ specialistai atsižvelgia į konkretaus rajono šilumos suvartojimo apimtis. Jei tam tikro rajono šilumos poreikį galima užtikrinti, panaudojus mažesnio diametro vamzdynus nei sumontuoti senieji, pasirenkamas optimaliausias variantas.
Pagrindinis investicijų į šilumos perdavimo tinklų infrastruktūrą tikslas – padidinti šių tinklų patikimumą. Nauji vamzdynai geriau sulaikys šilumą, šilumos perdavimo nuostoliai sumažės apie 60 proc.
Nuoseklumas
Šilumos perdavimo tinklų rekonstravimas – tai tik viena iš priemonių, leidžiančių Šiauliams jau eilę metų išlikti miestų, kurių šilumos vartotojai už suvartotą šilumos energiją moka mažiausiai šalyje, sąraše. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, šiauliečių išlaidos šioje srityje kartais būna net dvigubai mažesnės.
Šiuo metu AB „Šiaulių energija“ aptarnauja apie 44 000 vartotojų (namų ūkių) Šiaulių mieste ir rajone. Tarp vartotojų yra ir įstaigų, tačiau didžioji jų dalis – beveik 80 proc. – privatūs asmenys.
Jau eilę metų savo vartotojams siūlomą vieną mažiausių šalyje šilumos kainą bendrovės administracija vadina didžiule sėkme ir tikru laimėjimu. Jį lėmė savalaikės ir tikslingos investicijos į šilumos ūkį, kurios leido nuo iškastinio kuro pereiti prie biokuro. Šiuo metu 70 proc. bendrovės vartotojams tiekiamos šilumos gaminama naudojant vietinį biokurą, likusi dalis pagaminama iš gamtinių dujų. Jau šiandien bendrovė yra pasiekusi optimalų vietinio ir importuojamo kuro santykį šilumos gamyboje, kuris nurodytas Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programoje.
Pastaraisiais metais bendrovės teritorijoje atidaryta termofikacinė elektrinė ir šiuolaikiškai modernizuota katilinė, kurių darbui naudojamas biokuras. Šiaulių termofikacinė elektrinė (37 MW šilumos galios ir 11 MW elektros galios) veiklą pradėjo 2012 metais, biokuro katilinė pastatyta 2014 metais, jos galia siekia 25 MW.
Šiaulių termofikacinė elektrinė gamina šilumos ir elektros energiją. Elektrą bendrovė parduoda Lietuvos elektros tinklams (ESO), o taip pat naudoja savo reikmėms. Elektros energijos pardavimas bendrovei ir jos vartotojams finansiškai naudingas, nes gautos lėšos gali būti panaudojamos investicijoms, mažinančioms šilumos kainą, ir didinančioms šilumos tiekimo patikimumą, ar tiesiogiai šilumos kainai mažinti. Apie 90 proc. visos AB „Šiaulių energija“ naudojamos elektros – jos pačios pagaminta. Pasigaminti elektrą kainuoja pigiau nei ją pirkti. Žinoma, tai turi įtakos ir galutinėms įmonės paslaugų įkainiams miestiečiams.
Stabilumas
AB „Šiaulių energija“ vartotojams užtikrina saugų ir patikimą šilumos tiekimą. Bendrovės vartotojams šaltuoju metų laikotarpiu, kai šilumos poreikis vartotojams būna didžiausias, šilumos kaina jau eilę metų būna viena mažiausių Lietuvoje.
Primename, kad didžioji dalis AB „Šiaulių energija“ akcijų priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, todėl visos bendrovės įgyvendinamos investicijos yra suderintos ir su Šiaulių miesto savivaldybe, ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tai užtikrina atliekamų investicijų pagrįstumą ir naudingumą vartotojams.
Bendrovė atsiprašo vartotojų už nepatogumus, kuriuos sukelia perkastos gatvės ir šaligatviai, tačiau tai – būtinos priemonės rekonstruojant senus šilumos perdavimo tinklus. Bendrovė ir toliau aktyviai dirbs, siekdama užtikrinti šilumos tiekimo sistemos patikimumą. Nemaža jos turimų vamzdynų dalis paklota prieš 40-50 metų, jau pakeista apie 40 proc. šių vamzdynų, o likusi dalis vis dar laukia atnaujinimo.