Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Eltos nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai
Kaip žinia, duobės keliuose veriasi kasdien. Į kelius, kuriuose formuojasi plyšiai ir plyšių tinklas, patenka vanduo, esant temperatūros svyravimui, danga deformuojasi dėl užšąlančio vandens, vykstant eismui tuose ruožuose formuojasi išdaužos. Tokių būta dar ankstyvąjį rudenį.
Tuo pat metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva pernai metų ketvirtame ketvirtyje bendrovei „Kelių priežiūra“ perskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų, o tai jau 2022-ųjų spalį, lapkritį leido sutaisyti šimtus tūkst. kv. m. pavienių išdaužų ir pažaidų magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose. Tokiu būdu Kelių priežiūros ir plėtros programos 2022 m. finansavimo lėšos bei papildomas jų skyrimas metų pabaigoje stipriai prisidėjo prie nuolatinės kelių priežiūros nuosekliai visame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle.
„Atšilus orams atsiveriančios duobės, kaip žinia, natūralus reiškinys. Ši žiema nebuvo dėkinga keliams dėl nedidelio įšalo ir nuolatinių atšilimo ciklų, tačiau jau sausį taisėme pirmąsias išdaužas. Kol oro temperatūra minusinė, duobės užtaisytos, taip vadinamu, šaltu asfaltu, tačiau tik orui sušilus – dalį išdaužų jau užtaisėme karštu asfaltu, kita dalis procese“, – teigia už valstybinių kelių priežiūrą atsakingas AB „Kelių priežiūra“ atstovas Karolis Sakalauskas.
Pasak jo, žiemos sezonas Lietuvoje, kaip ir darosi įprasta, nebuvo dėkingas ypač tiems keliams, kurie turi jau anksčiau minėtų plyšių ar plyšių tinklų dėl nedidelio įšalo ir nuolatinių šalčio ciklų. Tai ypatingai pastebima tuose ruožuose, kur dangos konstrukcijoje ir aplink ją nepasišalina vanduo ir yra intensyvus sunkiojo transporto eismas. Tokiu būdu, pasak kelininkų, formuojasi deformacijos, kurios yra labai pavojingos ir greitu metu tampa didelėmis duobėmis.
Tačiau buvo taikomi ir prevencijos sprendimai. „Kelių priežiūros“ komanda prevenciškai fiksuoja tokias zonas ir užtaiso jau besiformuojančias reikalavimų ribinių reikšmių nesiekiančias duobes tam, kad kelionės būtų saugios. Užtaisius duobes laikinu būdu, naudojant šaltuosius mišinius, vėliau – pasibaigus technologinei pertraukai, organizuojamas šių duobių ilgalaikis taisymas. Tam naudojami karštieji asfalto mišiniai. Intensyviausiuose keliuose žiemos laikotarpiu taikomas ir taisymas karštu būdu, naudojant naująjį įmonės asfaltbetonio reciklerį. Šio įrenginio pagalba užtaisyta duobė yra tvirtesnė ir užtikrina sklandesnes keliones, kol bus pritaikytos ilgalaikės duobių remonto priemonės.
Pasak K. Sakalausko, „Kelių priežiūra“ jau kuris laikas dar sparčiau fiksuoja ir šalina šalies kelių defektus. Daugiau nei 21,500 tūkst. km Lietuvos kelių prižiūrinti įmonė prieš metus įdiegė sklandų patrulinių apžiūrų atlikimo procesą kartu su mobilia defektų fiksavimo programėle. Matant pozityvius naujųjų procedūrų rezultatus, jų taikymą planuojama išplėsti dar labiau.
„Siekiant užtikrinti dar kokybiškesnes, spartesnes „Kelių priežiūros“ paslaugas, nuspręsta nedelsiant spręsti problemą dėl kelio tikrinimo vienodumo ir sukurti vientisą patrulinių apžiūrų sistemą. Sukūrus specialią aplikaciją, žymiai pagerėjo apžiūrų kokybė, greitis, pavyksta identifikuoti daugiau kelio defektų“, – sako „Kelių priežiūros“ atstovas.
Nors kelininkai nuolat vykdo patrulines apžiūras keliuose, tačiau vairuotojų vis vien prašoma būti budriais. Dėmesys ypač atkreiptinas važiuojant vietomis, kur sunku įžiūrėti galimą duobę, tad būtina pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus: ypač tamsiuoju paros metu, lyjant lietui ar po jo, kai duobes užpildo vanduo.
Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias pavojų eismo saugumui, vairuotojai taip pat gali informuoti trumpuoju Eismo informacijos centro tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina 0,09 Eur/min.).
„Kelių priežiūros“ teigimu, visi valstybinės reikšmės keliai yra apžiūrimi nustatytu periodiškumu, reaguojama pagal patrulinių apžiūrų rezultatus, gaunamus išorės pranešimus, fiksuotų defektų eiliškumą bei svarbą. Gavus kritinę informaciją – darbai organizuojami bei vykdomi nedelsiant.
